TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Be "Sodros" reformų sulauksime Graikijos likimo

2010 03 29 0:00

"Sodros" reformos daugeliui bus skausmingos. Bet jos būtinos ir neišvengiamos. Kuo ilgiau bus delsiama, tuo skaudesni bus vėlesni sprendimai. Reformų programa dar nėra galutinai nustatyta, piliečiai kviečiami išreikšti savo nuomonę. Tačiau kai kurie svarbūs dalykai jau aiškūs, pavyzdžiui, kad pensinis amžius bus vėlinamas.

Lietuva išgyvena demografinę krizę. "Eurostat" skaičiavimu, nuo 2009 iki 2060 metų gyventojų Lietuvoje sumažės iki 2,5 milijono. Darbingo amžiaus (15-64 metų) žmonių skaičius smuks nuo 58,6 iki 41,4 proc. (procentais nuo visų gyventojų), o senyvų (65 metų ir vyresnių) padvigubės nuo 16 iki 32,7 procento. Dabar vienam vyresniam kaip 65 metų asmeniui tenka 1,6 darbingo amžiaus žmogaus. Po 50 metų santykis bus 1:1, taigi vienas dirbantis asmuo turės išlaikyti vieną pensininką.

Panašūs iššūkiai laukia ir daugelio kitų pasaulio kraštų. Kai kurie jau pradėjo imtis tinkamų žingsnių. JAV pensinis amžius vyrams ir moterims yra 66-eri, greitai bus 67-eri, ateityje dar žadama jį ilginti. O JAV kur kas turtingesnė valstybė negu Lietuva, be to, amerikiečių šeimos gerokai didesnės, pensininkų ir dirbančių žmonių santykis palankesnis. Vokietija priėmė nutarimą ilginti pensinį amžių iki 67 metų. Daugelis kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių ketina elgtis panašiai, nes nėra kitos išeities. Jeigu nebus reformų, socialinės apsaugos sistemos bankrutuos. Arba valstybės, siekdamos padengti nepaliaujamai didėjančius biudžeto deficitus, turės masiškai skolintis.

Lietuvoje jautriai reaguojama į ketinimus didinti pensinį amžių. Pensijų vėlinimas atrodo nepateisinamas, ypač prisiminus, kad dar neseniai moterys galėjo išeiti į pensiją būdamos tik 55-erių. Pasipriešinimą reformoms skatina ir kiti argumentai, į kurios verta greitai pasižiūrėti.

Dabar vyrų vidutinė gyvenimo trukmė - 66,3 metų. Jei pensinis amžius būtų ilginamas iki 65-erių, vyrai esą negalėtų džiaugtis užtarnautu poilsiu, nes po kokių metų mirtų. Tačiau statistika apgaulinga. Visų vyrų vidutinė gyvenimo trukmė yra tokia trumpa, nes miršta neproporcingai daug jaunų žmonių. Lietuvis vyras, sulaukęs 60 metų, dar gyvens vidutiniškai 16 metų, tad pensija galės džiaugtis.

Be to, lietuviai jauni miršta ne todėl, kad turi ypač prastus genus ar kad Dievas juos baudžia, o dėl to, kad geria, rūko, nesimankština, nesveikai valgo. Kitaip elgdamiesi gyventų ilgiau. Jie iš dalies lemia savo likimą, tad turėtų imtis atsakomybės už jį.

Dažnai nurodoma, jog Lietuvoje pensijos tokios mažos, kad bet koks jų apkarpymas esąs nepateisinamas. Pensijos mažos daugelyje kraštų. Ne tik Afrikoje ar Azijoje, bet ir JAV. Piniginė pensijos suma gali atrodyti didelė, bet jos perkamoji galia yra menka. Mano motinos pensija jos mirties metais buvo 750 dolerių per mėnesį. Tačiau buto nuoma siekė 1000 dolerių per mėnesį, o ji gyveno darbininkų kvartale, ne prabangiame priemiestyje.

Amerikoje vien iš pensijos išgyventi sunku. Valdžia aiškina žmonėms, kad senatvėje pensija turi būti tik vienas iš trijų pragyvenimo šaltinių. Kiti du - santaupos ir darbas. Žmonės raginami daugiau taupyti senatvei ir būti pasiryžę dirbti ilgiau, net sulaukę pensinio amžiaus dirbti ne visu etatu.

Jei Lietuvoje iš tiesų negalima išgyventi iš minimalios pensijos, reikia jas didinti, bet sumažinti ar panaikinti rentas ir kitų rūšių pensijas. Vyriausybė numato tam tikrų žingsnių šia linkme.

Valdžia, net ir Amerikos, nepajėgi sukurti pinigų iš nieko, nors ir gali veikti neatsakingai, dosniai didinti tarnautojų atlyginimus, pensijas bei rentas, tačiau ribotą laiką. Ilgainiui neatsakingos valstybės iždas ištuštėja. Ji verčiama skolintis vis nepalankesnėmis sąlygomis, sunkiai pakeliamos skolos suėda vis daugiau šalies pajamų, mažiau lėšų lieka reikalingoms investicijoms, žmonių gerovei kelti.

Graikijos pavyzdys pamoko. Valstybės finansai žlunga ne vien dėl pensijų, nors dosnios išmokos prisidėjo prie kracho. Jos buvo didelės (mokytojai gauna daugiau kaip 25 tūkst. eurų per metus), daugelis tarnautojų galėjo išeiti į pensiją net nesulaukę 60 metų ir t. t. Šįmet Graikija turi refinansuoti apie 70 mlrd. eurų skolų, o jai skolintis kainuoja dvigubai brangiau negu Vokietijai.

Graikija vylėsi sulaukti paramos iš ES partnerių, kad galėtų skolintis pigiau. Susitarta dėl minimalaus plano, nes Vokietija priešinosi. Berlynas klausė, kodėl šalies piliečiai, kurie jau dešimt metų veržėsi diržus ir taupiai gyveno, turėtų gelbėti to nedariusius graikus. Jie esą elgėsi neatsakingai, tad patys turi išsrėbti savo privirtą finansų košę. Du dalykai įsidėmėtini. Narystė euro zonoje neišgelbėjo Graikijos, tarptautinės rinkos atskirai vertina kiekvienos narės finansus. Sukurtas svarbus precedentas - būtent, kad euro zonos šalys neskubės gelbėti finansiškai neatsakingų partnerių.

Jei Lietuva nesutvarkys savo finansų, tarptautinės rinkos jai bus ne mažiau žiaurios negu Graikijai. Neseniai Lietuva išplatino 2 mlrd. JAV dolerių dešimties metų trukmės obligacijų emisiją su 7,625 proc. metinėmis palūkanomis. Per tą dešimtmetį ji turės mokėti daugiau kaip 1,5 mlrd. JAV dolerių palūkanų. 4 mlrd. litų - milžiniška suma, kitomis aplinkybėmis ją būtų galima geriau panaudoti.

"Sodros" reformos yra būtinos, kaip neišvengiamos ir pačiuose turtingiausiuose kraštuose. Nieko nedaryti - neleistina prabanga. Populistai perša rožinius scenarijus. Esą atgaivinus ūkį, sumažinus nedarbą, padidės įplaukos į biudžetą, į "Sodrą" ir viskas susitvarkys. Tačiau ūgtelėjusios pajamos bus tik lašas jūroje. Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės, nesulauks tokio ūkio suklestėjimo, kuris atsvertų demografinių pokyčių lemiamas problemas. Lietuva nepajėgi išlaikyti dabartinės "Sodros" sistemos. Ji gali Vokietijos pavyzdžiu pradėti reformas arba delsti ir laukti Graikijos likimo.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"