TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Be strategijos

2013 10 23 6:00

Praėjusią savaitę Lietuva tapo nenuolatine Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos nare. Šį pusmetį mūsų šalis pirmininkauja Europos Sąjungos (ES) Tarybai ir tai daro, atrodo, gana sėkmingai. Svarbiausias uždavinys - pasinaudoti šiais laimėjimais keliant Lietuvos žmonių gerovę.

Nuveikti ką nors galima tuo atveju, jei gerai žinai, ko iš tikrųjų nori, ir atkakliai sieki tikslo. Jei abejoji dėl savo tikslų ir blaškaisi, nepadės net ir palankiausios aplinkybės. Tarptautinėje arenoje Lietuvą lydėjo geros žinios, tačiau, deja, pastaruoju metu nesulaukėme gerų naujienų apie svarbius projektus, kurie galėtų lemti šalies pažangą.

Šį mėnesį JAV bendrovė „Chevron“ paskelbė, kad atsisako dalyvauti Lietuvos skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos projekte. Pagaliau kažkas paaiškėjo dėl Visagino atominės elektrinės projekto. Paaiškėjo? Viso labo dar kartą paskelbta, kad projekto perspektyva neaiški. Tai, kas vyksta su vienu ir su kitu projektu, Lietuvai nepalanku. Juk į abu projektus daug investuota - ir lėšų, ir intelektinių jėgų. Abu projektai nėra nei iki galo atmesti, nei patvirtinti, o tai pats blogiausias variantas. Vadinasi, Vyriausybė neturi strategijos, nežino, ko iš tikrųjų siekia. Taigi ištekliai bus švaistomi ir toliau, ir jokios pažangos tikėtis neverta. Užvis keisčiau, kad valdantieji, dar net neapsisprendę dėl atominės elektrinės statybos, jau prakalbo apie naują referendumą.

Tačiau valstybės gerovė nebus sukurta tuščiomis kalbomis ir stumdymusi. Liūdna buvo stebėti diskusijas dėl skalūnų dujų gavybos, kurios sukosi apie tai, ar verta žaloti gamtą, ar ją reikia saugoti. Tiesa, kai kas dar primindavo, kad išgaudami skalūnus galėtume paerzinti rusus. Tačiau diskusijoje net nebuvo mėginama pateikti argumentų, pagrindžiančių, kad nuo tokių projektų tiesiogiai priklauso Lietuvos žmonių gerovė - kiekvieno šalies gyventojo pajamos ir iš valstybės gaunamų paslaugų kokybė. Pasitraukus bendrovei „Chevron“ Lietuva neteko pajamų, kurios skaičiuojamos milijardais litų. Patinka tai ar ne, tačiau gerovė kuriama naudojant išteklius, plėtojant gavybą, gamybą, kuriant darbo vietas, steigiant įmones, kurios moka mokesčius į biudžetą. Vienas toks projektas, antras, trečias - ir pažanga taptų akivaizdi. Pagrįsti valstybės interesą, konkrečiais skaičiavimais parodyti tikrąją projekto naudą buvo Vyriausybės pareiga. Tačiau nieko panašaus neišgirdome.

Rugsėjo mėnesį paskelbta, kad pagal Pasaulio ekonomikos forumo sudaromą konkurencingumo indeksą Lietuva nusmuko trimis pozicijomis, iš 45 į 48. Atidžiai stebėjau, kaip vyko diskusija paskelbus šią naujieną. Niekas, nei politikai, nei verslo atstovai, nei apžvalgininkai, neatkreipė dėmesio į vieną dalyką – šis konkurencingumo indeksas yra vienas iš rodiklių, kuriuo matuojama Lietuvos pažangos strategijos “Lietuva 2030” sėkmė. Galima ginčytis, ar tai pats tinkamiausias indikatorius, tačiau jeigu jis įrašytas į svarbiausią strateginį dokumentą, patvirtintas Vyriausybės bei Seimo, reikėtų jį atitinkamai ir vertinti. Beje, kitiems tarptautiniams indikatoriams, įrašytiems į Pažangos strategiją, klojasi ne ką geriau. Jei niekam – rodos, net patiems strategijos kūrėjams – tai nerūpi, darosi akivaizdu, kad valstybė strategijos tiesiog neturi.

Žinoma, strategija – tai ne vienas ar kitas dokumentas. Matyti ir kalbėti apie tai, ko sieki, galima ir be strategijų. Tačiau kai penkerius metus koks nors projektas kuriamas, o paskui penkerius griaunamas – tai jau prapultis. Tada, kad būtų pateisintas neveiklumas, prireikia referendumų ir kitų dūmų uždangų.

Vizijos ir didesnių tikslų stokoja ne tik valdžios institucijos, bet ir kai kurie pilietiniai judėjimai. Alvydas Medalinskas šiuo metu skelbia ciklą straipsnių mėgindamas paaiškinti, kodėl sužlugo judėjimas „Už teisingumą“. Šis judėjimas neturėjo aiškaus tikslo, jį į viršų kėlė vien kai kurių žmonių ambicijos ir jų viltys pasinaudoti atgarsį keliančiomis istorijomis siekiant populiarumo. Kas kėlė šį judėjimą, tas jį ir sužlugdė, štai ir viskas.

Portalas VoteWatch pateikia įdomią statistiką apie ES narių balsavimą ES Taryboje. Vienas iš čia prieinamų analizės pjūvių – duomenys apie tai, kiek kartų valstybė balsavo kartu su mažuma, tai yra kitaip nei dauguma kitų valstybių narių. Tik dvi valstybės ES visada, 100 proc., balsuoja su dauguma – tai Prancūzija ir Lietuva. Prancūzija tai daro todėl, kad derybomis pasiekia, jog jos pozicija visada priimama. Lietuva – matyt, todėl, kad tarsi neturi jokių savo interesų. Žinoma, nėra nieko gero balsuoti „prieš“ vien tam, kad parodytum savo „ypatingumą“. Vis dėlto keista, kad per ketverius metus, už kuriuos pateikiama statistika, nė karto neiškilo poreikis pareikšti savo skirtingą požiūrį, nors visos kitos valstybės tai padarė. Čia verta vėl prisiminti, kad Lietuva dvejus metus bus nenuolatinė JT Saugumo Tarybos narė. Tik įdomu, ar ji tą krėslą užims ketindama ką nors nuveikti, ar vien tam, kad balsuotų „kaip dauguma“.

Šiomis dienomis buvo aprašytas atvejis Kaune, kai vienas visuomenininkas sąvartyne pastebėjo išmestas smetoniškas duris. Durys buvo išpirktos, o vėliau penki vyrai jas nešiojo po Kauno senamiestį tikrindami, nuo kurio namo jos galėjo būti nuimtos. Kartu tai buvo akcija, kuria buvo raginama gerbti miesto architektūros paveldą. Tai geras pavyzdys, parodantis, kad kai tikrai žinai, kokie tavo siekiai, pasireikšti kūrybingumui nėra nei nepalankaus laiko, nei vietos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"