TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Be vertybių sunku tikėtis vystymosi

2016 02 05 6:00

Neseniai Davose pasibaigęs Pasaulio ekonomikos forumas dideliu optimizmu nepasižymėjo. Dalis garsiausių pasaulio ekonomistų prognozuoja naują krizę, o Davoso forumo išvakarėse nevyriausybinės organizacijos „Oxfam“ paskelbtas tyrimas atskleidė, kad 1 proc. pasaulio turtingųjų valdo daugiau turto nei kiti 99 proc. žmonijos.

Tai rodo, kad laisvoji rinka negeba užtikrinti socialinės ir ekonominės pusiausvyros. Ši problema pasireiškia ne tik konkrečios valstybės, bet ir pasaulio regionų mastu. Dėl prarajos tarp turtingųjų ir vargšų auga įtampa bei nepasitikėjimas tiek tarp vyriausybių ir atskirų piliečių, tiek ir tarp atskirų turtingų ir neturtingų regionų.

Ta priešprieša ypač išryškėjo per Paryžiaus pasaulinę klimato kaitos konferenciją. Pasaulis susiduria su naujais geopolitiniais sunkumais, kurie didina nepasitikėjimą pasauline sistema ir grasina ekonominiam stabilumui. Tai tokie geopolitiniai iššūkiai kaip „Islamo valstybė“, vadinamasis „Brexit“ ar Ukrainos eurointegraciniai siekiai, išryškinę Rusijos antivakarietiškas nuostatas, ir galiausiai – imigrantų krizė, kuri gerokai pakenkė europiniam solidarumui ir atskleidė Europos Sąjungos (ES) vertybinį silpnumą. George'as Sorosas atvirai tvirtina, kad ES „byra“.

Darosi akivaizdu, kad ligšiolinės pastangos mažinti atotrūkį buvo nesėkmingos. Kyla klausimas kodėl? Šiuolaikiniame sumaterialėjusiame pasaulyje tos pastangos taip pat turėjo išskirtinai materialinę prasmę ir buvo veikiama, paprastai tariant, duodant pinigų įvairioms programoms, turėjusioms padėti pakilti iš dugno. Teorijoje ir praktikoje jau seniai pastebėta ir įrodyta, kad nuolatinis šelpimas neskatina noro pačiam imtis iniciatyvos ir ugdo išlaikytinio sindromą. Taip gali susiformuoti ištisos išlaikytinių kartos ir kastos.

Tad čia kyla klausimas, kokį vaidmenį gali atlikti nematerialioji, t. y. vertybinė, pusė. Juk akivaizdu, kad nesant paties individo pastangų niekas neprivers jo imtis iniciatyvos ir keisti save bei aplinką. Žinoma, kartais reikia tam tikro impulso iš šalies, iš trečiųjų asmenų, kad ta iniciatyva gimtų, tačiau impulsas nebūtinai turi būti piniginė injekcija, mat dažniau daug vertingesnis yra moralinis palaikymas.

Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos patarėjas profesorius Andrzejus Zybertowiczius teigia, kad be vertybių sunku tikėtis vystymosi. Vertybių sistema kuria individo ir kolektyvinį tapatumą. Anot A. Zybertowicziaus, stiprus tapatumas sudaro prielaidas intelektiniam savarankiškumui ir suteikia pasitikėjimo savo valstybe, o veikiant kūrybingai galima puikiai pasinaudoti globalizacijos procesais siekiant nacionalinių tikslų. Stiprus tapatumas ir intelektinis savarankiškumas – atsvara pokolonijiniam mąstymui, kurio pagrindinė prielaida ta, kad visi kiti yra stipresni ir prie jų reikia prisitaikyti, o pačiam bandyti ką nors keisti – beprasmiška.

Tapatumas neatsiejamas nuo įsipareigojimo savo aplinkai, bendruomenei ir galiausiai tautai. Čia tampa akivaizdu, kad tapatumas, kaip vertybių sistema, turi būti pradedamas formuoti žemiausiu visuomenės lygmeniu, pradedant šeima, bendruomene, regionu. Taip regioninė politika tampa svarbiu instrumentu, siekiant sėkmingos valstybės raidos. Regioninė politika, grindžiama stipriais bendruomeniniais ryšiais, palaiko pamatinių vertybių sistemą ir yra atsvara globalizacijos procesams, kurie grasina paskandinti savyje bet kokį savitumą. Todėl vykdant regioninę politiką reikia galvoti ne vien apie ekonominį dėmenį (kaip dažnai dabar tai suvokiama), bet ir apie socialinį bei kultūrinį dėmenį, palaikantį tapatumą, kurio neatsiejama dalis – moralinis įsipareigojimas savo bendruomenei ir regionui. Tas įsipareigojimas dar gali būti vadinamas meile savo gimtinei, tėviškei, ir tai būtų regioninio vystymosi ir iniciatyvų „iš apačios“ šaltinis.

Beje, Lietuvoje yra pakankamai pavyzdžių, kaip žmonės savo darbu sugeba daryti stebuklus ir tuo net kitus paveikti. Deja, daugiau žiniasklaidos dėmesio sulaukia kriminalinės naujienos ir politiniai skandalai nei tokios savaitgalio laidos kaip „Svajonių sodai“ ar „Svajonių ūkis“, rodančios, kaip provincijos gyventojai savo meilė ir darbu gali keisti bei puošti Lietuvą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"