TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Bejėgiškumo mentalitetas

2009 07 13 0:00

Ne tik Lietuvos ūkis, bet ir Lietuvos visuomenė išgyvena krizę. Didėja apatija ir abejingumas. Tai akivaizdžiai parodė Europos Parlamento (EP) rinkimai, kuriuose dalyvavo tik 20,92 proc. rinkėjų. Tik Slovakijos rinkėjai buvo pasyvesni (19,64). Lenkija buvo vienintelė kita šalis, kurioje mažiau negu ketvirtadalis piliečių teikėsi dalyvauti.

Politikai ir stebėtojai įvairiai aiškino lietuvių pasyvumą. Esą nusibodo rinkimų maratonas (juk neseniai vyko prezidento rinkimai, prieš pusmetį - parlamento), rinkimų kampanija buvo nevykusi ir nuobodi, gyventojai mažai ką žino apie EP, kandidatai neįkvėpė pasitikėjimo ir t.t. Aiškinimai nėra iš piršto laužti. Tačiau yra gilesnė, rūpestį kelianti priežastis: Lietuvos visuomenė jaučiasi bejėgė, stokoja ryžto imtis atsakomybės už krašto likimą.

Žinomas vokiečių kilmės sociologas Ralfas Dahrendorfas kadaise pažymėjo, kad per šešias savaites galima sukurti demokratiją, rinkos ūkį - per šešis mėnesius, o pilietinės visuomenės kūrimas trunka 60 metų. Lietuvos atžvilgiu R.Dahrendorfas neklysta. Lietuva laisva jau beveik 20 metų, bet vargu ar nuėjo daugiau nei trečdalį kelio iki pilietinės visuomenės.

Kitų Rytų ir Vidurio Europos kraštų padėtis ne ką geresnė. Tačiau buvo pagrindo tikėti, kad Lietuvai seksis geriau. Sąjūdis išjudino visą tautą, proporcingai daugiau lietuvių įsiliejo į išsivadavimo judėjimą negu bet kurios kitos šalies piliečių, išskyrus gal Lenkiją.

Dabarties Lietuvoje dauguma gyventojų yra susvetimėję, nepasitiki savo kaimynais, nedalyvauja visuomenės gyvenime, nejaučia didelės ištikimybės savo šaliai. Šį liūdną vaizdą ne kartą patvirtino mokslininkų studijos. Jau kelerius metus Pilietinės visuomenės instituto užsakymu Mindaugas Degutis, Ainė Ramonaitė ir Rūta Žiliukaitė tyrinėja Lietuvos visuomenės pilietinę galią, jos piliečių gebėjimą veikti kartu siekiant bendros naudos, turėti įtakos valdžiai ir ją kontroliuoti, patiems spręsti bendras problemas.

Tyrimų išvados, paremtos gyventojų apklausomis, nedžiugina. Paminėsiu tik kelis akį rėžiančius dalykus. Beveik 40 proc. Lietuvos gyventojų nedalyvauja jokioje pilietinėje veikloje. 2008 metais apie pusė gyventojų vienaip ar kitaip dalyvavo labdaros akcijose, koks trečdalis sakėsi dalyvavę aplinkos tvarkymo talkose, penktadalis - bendruomeninėje veikloje. Tačiau mažiau nei dešimtadalis krašto gyventojų dalyvavo kitoje veikloje - protesto akcijose, politinių partijų, visuomeninių organizacijų ir judėjimų veikloje, nors pernai vyko Seimo rinkimai. Kuo veikla labiau įpareigojanti, tuo mažiau dalyvių.

Dauguma lietuvių jaučiasi neturintys jokios įtakos priimant visuomenei svarbius sprendimus. Remdamiesi 10 balų skale, savo asmeninę įtaką lietuviai įvertino 2,5, kitų paprastų piliečių - 2,9, visuomeninių organizacijų ir bendruomenių - 4,8 balo. Jų supratimu, politinė galia yra koncentruota politikų ir valdininkų rankose. Seimo narių įtaka vertinama 8,3 balo.

Šiurpina daugumos gyventojų įsitikinimas, kad Lietuvoje rizikinga užsiimti pilietine veikla. 2008 metais daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų manė, kad pilietiškai aktyviam žmogui yra didelė tikimybė prarasti darbą (taip teigia net 66 proc.), būti laikomam keistuoliu (59 proc.), būti viešai užsipultam ar apšmeižtam (67 proc.) bei sulaukti grasinimų susidoroti (64 proc.).

Mokytojai yra aktyvesni už paprastus piliečius. Tačiau gerokai daugiau jų įsitikinę, kad žmogus dėl politinės veiklos gali nukentėti. Net 73 proc. mokytojų mano, kad pilietiškai aktyvus žmogus rizikuoja netekti darbo. Didžiausiai rizikos grupei priklauso tie, kurie yra pilietiškai aktyviausi, nors turėtų būti priešingai. Pilietiškai aktyviausi turėtų labiausiai pasitikėti savimi, jaustis saugūs.

Verta pažymėti, kad Lietuvos piliečiai panašų bejėgiškumą juto ir 2007 metais, kai ūkis dar klestėjo ir atlyginimai sparčiai augo. Taigi bejėgiškumo nelėmė dabartinė ūkio krizė.

Komunistų okupacijos metais buvo sukurta "kareivinių visuomenė'. Nepasitikinti žmonėmis ir siekianti viską kontroliuoti partija negailėjo pastangų laiduoti, kad žmogus būtų izoliuotas, pasyvus ir abejingas savo aplinkai, kaimynams bei kolegoms, užsidaręs savyje ir šeimoje. Bet kokios savarankiškos visuomenės iniciatyvos būdavo greitai sutramdomos, nes buvo laikomos iššūkiais partijos viešpatavimai.

Tyrimai rodo, kad "kareivinių visuomenės" įdiegtos nuostatos tebėra gajos. Praėjus beveik dvidešimčiai metų nuo nepriklausomybės atgavimo, daugelis lietuvių nepasitiki savo galia veikti šalies politiką ir visuomenės gyvenimą, laikosi nuošaliai, nuogąstauja, kad nukentės dėl politinės ar visuomeninės veiklos.

Kol kas nėra lyginamųjų kitų kraštų tyrimų. Būtų svarbu žinoti, ar kaimynai taip pat išgyvena panašius sunkumus ir kokiu mastu. Įtariu, kad Estijos, gal net Latvijos gyventojai labiau pasitiki savo pilietine galia, gebėjimu bendrai lemti savo likimą. Taip lyg ir neturėtų būti, nes abi šalis ilgai kamavo etninė įtampa, nesutarimai dėl pilietybės suteikimo rusakalbių mažumai. Lietuva išvengė šių bėdų.

Bejėgiškumo jausmą skatina socialinė atskirtis, solidarumo stoka, riboti vietos valdžios organų įgaliojimai, neveiksminga teisėsaugos sistema, kuri pro pirštus žiūri į politikų ir verslo elito veiksmus, bet griežtai baudžia paprastus žmones. Didelį vaidmenį palaužant žmonių pasitikėjimą geresnio gyvenimo galimybe suvaidino neskaidri privatizacija, kuri sudarė sąlygas buvusiems partijos nariams praturtėti ir įsitvirtinti visuomenės viršūnėse, didino socialinį neteisingumą - vieniems atvėrė vartus į naują gyvenimą, kitiems juos negailestingai užtrenkė.

Ūkio krizė didins, o ne mažins piliečių abejingumą ir polinkį nepasitikėti savo jėgomis. Neabejoju, jog politikai supranta, kad pasyvumas ir pilietinis abejingumas kenkia ne tik demokratijos, bet ir ūkio plėtrai. Tačiau jie nustumia šių problemų sprendimą į antrą planą. Gal naujajai prezidentei pasiseks išjudinti žmones, įveikti dvasinį sąstingį.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"