TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Bendrakeleiviai ar pakeleiviai?

2013 03 28 6:00

Kiek amžių kunigai ar griežti tėvai moko paikšius: "Neikite su velniu obuoliauti!", bet ar kas klauso? Nieko panašaus! Tik ieškoma (ir randama!) kuo įmantresnių argumentų, mėginant įtikinti save ir kitus, kad tas, su kuriuo obuoliaujama, visai ne velnias, o geras vyriokas. Mes tapome tokie miklūs demagogai, jog dažnai iš tikrųjų nebematome skirtumo tarp velnio ir angelo.

Anksčiau valdžioje buvusi koalicija pripratino, kad partija galima vadinti jokios ideologijos neturintį, atsitiktinai surinktų juokdarių sambūrį, o dabartinė koalicija sunkiai girgždėdama, kaip Kristijono Donelaičio būrų ratai purvyne, derina tolerantiškuosius socialdemokratus su "darbiečiais" ir su visokių draudimų bei ultimatyvių reikalavimų pritvinkusia Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA).

Tad gal jau tokiu savitu būdu tampame tikrais, bet kam tolerantiškais europiečiais? Ne!

Politologai, apžvalgininkai, kurie atlaidžiai ieško į valdžią patekusių partijų idėjų kratinyje ko nors, kas būtų panašu į valstybės politiką, išvydę įvairiaspalves, įvairaus amžiaus ir įvairių - nevaldiškų - įsitikinimų žmonių eitynes, vienijamas patriotinių šūkių, įniršta lyg buliai, pamatę raudoną skepetą. Vieni puola ieškoti ko nepametę (pavyzdžiui, fašizmo apraiškų), kiti painiojasi aritmetikoje ir eitynėse priskaičiuoja arba tūkstančius, arba tik šimtus dalyvių. Atsiranda ir tokių, kurie (matyt, kokio lingvistinio šoko ištikti) ima plūstis dailia lietuvių kalba ir šventiškai pasipuošusius žmones išvadina driskiais. Kodėl? Kur logika?

Jei nesistebime ir nesipiktiname, kai į valdžią susigrūda visokių pažiūrų ar visai pažiūrų neturintys karjeristai, kodėl gatvės eitynėse negali draugiškai suremti pečių ir jauni, ir vyresni žmonės, ir romantikai signatarai, ir valdžios užribyje atsidūrę politikai, ir savo nuoskaudų neturintys kur išlieti aistruoliai patriotai? Jei Seime galima partijų koalicija, kodėl gatvėje negalima nepartinė koalicija?! Gal todėl, kad įkritome į stabmeldystę ir ėmėme vadovautis senųjų romėnų ironiška "gyvuline teise": "Quod licet Iovi, non licet bovi" ("Kas galima Jupiteriui, negalima jaučiui")?

Ko gero, tokia sugyvulėjusi "teisingumo" samprata yra dėsninga visuomenei, kuri per trėmimus, partizanų kovas, emigraciją prarado tikrųjų dvasios aristokratų (žmonių, kurių tikslas, pasak kunigo Ričardo Doveikos, buvo ne sukurti kokį nors produktą, o paliudyti bendrą gėrį, kaip kryptį tautai ir valstybei judėti pirmyn) kartą, tradicijas ir šiandien yra priversta tenkintis jos dirbtiniu pakaitalu, vienų vadinamu elitu, o kitų - be jokių padailinimų - dvasios elgetomis. Juk ne veltui sakoma: "Neduok Dieve, iš ubago pono." Mat elgeta, net ir tapęs ponu, savo dvasia vis tiek yra elgeta.

Užtat tam tikra dalis visuomenės, ne tik tautininkai, patriotai, bet ir nemažai inteligentų, dar išsaugojusių Sąjūdžio dvasią, pajuto, kad valdžia vis labiau krypsta į šoną nuo tos krypties, kuri buvo nubrėžta Sąjūdžio dokumentuose ir valstybės Konstitucijoje. Todėl ir radosi Kovo 11-osios eitynės.

Jei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija būtų ištikimesnė savo programai, jei tikrai rūpintųsi Lietuvos valstybę savo krauju apgynusios tautos tradicijų išsaugojimu ir puoselėjimu, jei nepiktnaudžiautų rinkėjų pasitikėjimu, būtent TS-LKD lyderiai kartu su tautininkais ir kitais patriotais būtų vedę šventines eitynes. Tas, kurios dabar gal šiek tiek negrabiai siekė priminti nuo LLRA ultimatumų apdujusiai Vyriausybei ir Seimui, kad ne tik Vasario 16-osios, bet ir Kovo 11-osios Lietuva - valstybė, kurioje gyvenantys kitataučiai yra lietuvių bendrakeleiviai vingiuotame tautos kelyje į valstybę. Blogesniu atveju - atsitiktiniai pakeleiviai, blogiausiu - pagalys ratuose, gresiantis sustabdyti valstybės judėjimą į civilizuotą ateitį.

Tik nuo mūsų šalyje gyvenančių tautinių mažumų ir tautinių bendruomenių sąmoningo pasirinkimo, o ne nuo Briuselio direktyvų ar Varšuvos įgeidžių priklauso, kaip tos bendruomenės įeis į Lietuvos istoriją: ar kaip mieli, gerbiami lietuvių bendrakeleiviai ir bendradarbiai valstybės kūrimo procese, ar kaip atsitiktiniai pakeleiviai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"