TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Bendras atminties paveldas įpareigoja gerinti santykius su kaimynais

2016 05 03 13:21

Prezidento Valdo Adamkaus aktyvios kaimynystės politikos dėka gegužės 3-ioji buvo įtraukta į atmintinų dienų sąrašą.

Ši diena ženklina prieš 225-erius metus priimtą Abiejų Tautų Respublikos Konstituciją, siekusią reformuoti ir sustiprinti abi – Lietuvos ir Lenkijos valstybes bei apsaugoti ją nuo agresyvių kaimynų. Deja, tai buvo padaryta per vėlai. Praėjus keturiems metams po Konstitucijos priėmimo Lenkijos ir Lietuvos valstybės buvo užgrobtos, padalintos tarp Rusijos, Prūsijos ir Austrijos ir beveik 120 metų buvo išbrauktos iš savarankiškų valstybių tarpo.

Pažymint šią datą, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose vykusiame renginyje svečiai iš Lenkijos ir Lietuvos politikai bei istorikai aukštai vertino Konstitucijos reikšmę. Ypač derėtų išskirti profesorių Zigmanto Kiaupos ir Andrzejaus Zakrzewskio pranešimus, pasižymėjusius aukštu intelektu ir plačiu europiniu požiūriu.

Tačiau nei Lenkijos senato vicepirmininkė Maria Koc, nei Lietuvos politikai, kalbėdami iš tribūnos, nė vienu žodžiu neužsiminė apie dabartinę Lietuvos ir Lenkijos santykių būklę. Tarsi ji nelabai jiems rūpėtų, o tarpusavio kaimynių santykiai tarsi būtų be nemalonių šešėlių. Renginyje buvo pasigesta prezidentūros atstovų ir jų požiūrio į Lietuvos ir Lenkijos santykius.

Jau geras pusmetis, kai Lenkijoje rinkimus laimėjo tautiniai demokratai – „Teisės ir teisingumo“ partija, turinti savo premjerę, savo prezidentą ir absoliučią daugumą Lenkijos seime [235 vietas iš 460]. Naujoji seimo dauguma ryžtingai ėmė keisti vidaus politiką, centralizuodama valdžios svertus savo rankose bei remdama ir skatindama demografinę politiką: mokėdama kiekvieną mėnesį po 500 zlotų už kiekvieną vaiką, pradedant nuo antrojo. Kur kas didesnį dėmesį naujoji Lenkų valdžia ėmė skirti savo tautinėms mažumoms valstybėse kaimynėse bei gana didelei emigracijai iš savo šalies.

Paprastai, keičiantis valdžiai, gana retai keičiasi šalies užsienio politika. Tačiau, panašu, kad „Teisės ir teisingumo“ partija pasirengusi keisti, ir jau keičia savo užsienio politiką. Pradėjo nuo valymų savo diplomatiniame korpuse ir Užsienio reikalų ministerijoje, atleisdama keliasdešimt aukšto rango, patyrusių diplomatų, o vietoj jų paskirdama valdančiai partijai ištikimus žmones. Žinoma, su naujais žmonėmis kur kas lengviau vykdyti partijos vadovybės iškeltas užduotis.

Nuo praėjusios valdžios glaudžių santykių su Vokietija politikos ir glaudaus bendradarbiavimo su ES institucijomis dabartinė valdžia pasuko regioninio bendradarbiavimo stiprinimo link bei bandymais įtraukti Jungtines Valstijas aktyviau veikti Vidurio bei Rytų Europoje.

Jai pavyko sustiprinti Vyšegrado – Lenkijos, Vengrijos, Čekijos ir Slovakijos šalių bendradarbiavimą, kovojant už savo interesus pabėgėlių klausimu. Tačiau tuo pačiu Lenkija smarkiai pablogino santykius su Vokietija, nepaisant vokiečių diplomatų pastangų juos sušvelninti.

Santykiai su JAV netapo geresni nei buvo, nes Amerikos interesai Europoje nėra adekvatūs Lenkijos interesams. JAV yra linkusi vis daugiau Europos saugumo reikalų perduoti patiems europiečiams ir šiame kontekste Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos kariniai daliniai turėtų vaidinti kur kas svarbesnį vaidmenį nei iki šiol.

Nauja Lenkijos valdžia iš esmės savo požiūrio į Lietuvą nepakeitė, nors tokių drastiškų pareiškimų, kokie buvo išsprūdę iš proeuropietišku politiku save laikančio užsienio reikalų ministro, o vėliau – seimo maršalkos Radoslawo Sikorskio lūpų, paskutiniu metu nesigirdėjo. Vyksta normalus bendradarbiavimas ūkio, energetikos, kultūrinių mainų srityse.

Tačiau politiniame lygyje santykiai tarp valstybių yra tarsi užšaldyti. Nei abiejų šalių prezidentai, nei premjerai su oficialiais vizitais neaplankė savo kaimynų. Jiems teko pasitenkinti tik draugiškais trumpais pasikalbėjimais daugiašaliuose susitikimuose. Daugelis ministrų nepažįsta savo kolegų lenkų, o lenkai – kolegų lietuvių, kaip buvo prezidento Valdo Adamkaus valdymo metais. Gal tik Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas palaiko glaudesnius santykius su savo kaimynais kolegomis, NATO partnerėmis.

Sunku tokius kaimynių santykius pavadinti gerais, nors ir turime bendrą ilgą istoriją ir bendrą kultūrinį paveldą, o dabar esame vienoje ekonominėje ir gynybinėje sąjungoje. Lietuvos ir Lenkijos santykiai dabartiniame etape yra „nei geri, nei blogi“, bet tikrai jie nėra nei labai draugiški, nei labai šilti, kokie jie galėtų būti.

Žinoma, dėl taip susiklosčiusių santykių yra atsakingos abi šalys. Lenkai kaltina lietuvius, kad jie nevykdo savo namų darbų, niekaip neišsprendžia jų tautinės mažumos vardų ir pavardžių rašybos, kai kurių švietimo klausimų. Dalis lietuvių, bet kokį kompromisą ar nuolaidą, vertindami kaip silpnybę, saugodami savo rašybos taisyklių skaistybę, nenori nusileisti ir kaltina lenkus kišimusi į mūsų švietimo reikalus.

Niekam ne paslaptis, kad dabartinė Lenkijos valdžia aktyviai remia Lietuvos Lenkų rinkimų akciją (LLRA) ir jos lyderį, kuris yra itin nemėgiamas nemažos lietuvių dalies. Seimo nepriimti įstatymai užsieniečių pavardžių rašybos klausimu tik stiprina LLRA ir suteiks jai papildomų balsų artėjančiuose rinkimuose.

Didesnės kompromisų paieškos ir nuolatinis dialogas su tautinėmis mažumomis, dalyvaujant kuo gausesniems visuomenės sluoksniams, leistų daugiau pasiekti gerinant kaimyninius santykius, užsitikrinant didesnį saugumą ir stabilumą šalyje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"