TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Bendruomenių veiklos stiprinimas – jų pačių reikalas?

2015 12 17 6:00

Pastarąsias kelias savaites kone visų Lietuvos gyventojų dėmesys buvo nukreiptas į 2016 metų valstybės ir savivaldybių biudžeto svarstymą Seime. Jo patvirtinimo laukė ne tik kultūros ir švietimo įstaigų darbuotojai, medikai, policijos pareigūnai, laukėme visi, nes norime žinoti, kaip gyvensime ateinančiais metais, ką galėsime sau leisti, o ko ne. Biudžeto patvirtinimo nekantriai laukė ir vietos bendruomenės, seniūnaičiai, jau nuo 2012 metų aktyviai dalyvaujantys Vietos bendruomenių savivaldos programoje. Tik šįkart jiems teko nusivilti. 

Seimo valdančioji dauguma nepritarė mano ir grupės Seimo narių teiktam pasiūlymui skirti finansavimą Vietos bendruomenių savivaldos programos tęstinumui užtikrinti.

Raginome 2016 metais bendruomenių veiklai numatyti 3 mln. eurų (2015-aisiais iš valstybės biudžeto tam buvo skirta 2 606 580 eurų). Vietos bendruomenių savivaldos programos tikslas – skatinti vietos bendruomenių savivaldą ir savarankiškumą, tenkinti jų viešuosius poreikius, stiprinti bendruomenių sutelktumą ir tarpusavio pasitikėjimą, didinti bendruomenės narių atsakomybę už jų sprendžiamus klausimus.

Tai, kad minėta programa buvo sėkmingai vykdoma, kad jos tęstinumas būtinas, patvirtina bendruomenių atstovai, Lietuvos vietos bendruomenių sąjunga, seniūnaičiai. Bendruomenių veikla suaktyvėjo, pagerėjo kaimų infrastruktūra, o svarbiausia – bendruomenių nariai tapo aktyvesni, iniciatyvesni, reiklesni. Jie prisiima daugiau atsakomybės už sprendimų įgyvendinimą, labiau domisi visos bendruomenės reikalais. Šios pilietiškumo apraiškos turi būti ugdomos ir skatinamos. Be abejo, pasitaikė ir nesklandumų. Kai kur stigo viešumo, ne visos bendruomenės laiku gaudavo informaciją, tačiau šie trūkumai nepaneigia Vietos bendruomenių savivaldos programos tikslingumo bei jos svarbos.

Ne vienus metus iš eilės vykdydamos šią programą bendruomenės įgijo patirties ir atliko visuomenei svarbių darbų. Pavyzdžiui, Panevėžyje įrengta lauko treniruoklių, sporto aikštelių, vaikų žaidimų kompleksų. Vilniaus miesto Balsių bendruomenė skoningai sutvarkė viešąsias erdves, Lazdynų bendruomenė kartu su partneriais – pagrindinį mikrorajono skverą. Tokių gražių iniciatyvų įgyvendinimo pavyzdžių daug, visus sunku ir išvardyti, tačiau jie gerai matomi važiuojant per kasmet gražėjančią Lietuvą. Galime tuo džiaugtis, bet to per mažai – reikia realiai palaikyti bendruomenių veiklos tęstinumą. Šiuo tikslu ir buvo teikiamas mūsų pasiūlymas Seime dėl Vietos bendruomenių savivaldos programos finansavimo.

Nekyla abejonių, kad tolesnei bendruomenių veiklai plėtoti, visuomenei naudingoms iniciatyvoms įgyvendinti, jos narių pilietiškumui ugdyti reikės lėšų ir ateityje.

2016-uosius Seimas yra paskelbęs Vietos bendruomenių metais. Vietos bendruomenės planuoja suaktyvinti ir išplėsti savo veiklą, įgyvendinti naujų projektų, tačiau šiandien jos paliktos visiškai nežiniai. Apmaudu, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva keičiama vietos bendruomenių finansavimo tvarka iki šiol niekam nežinoma. Aiškiai ir tiksliai neatsakoma į klausimus, kiek lėšų 2016 metais teks bendruomenių veiklai, kaip jos bus skirstomos, kokie bus skirstymo kriterijai? Ar mažos bendruomenės taip pat gaus finansavimą? Jei gaus, tuomet kada? Juk laikas nelaukia.

Bendruomenės pagrįstai reiškia susirūpinimą ir dėl jų projektų atrankos. Iki šiol pasiūlytą projektą vertindavo Vietos bendruomenės taryba, geriausiai žinanti tos vietovės bendruomenės narių poreikius, jų aplinką. Ar ši tvarka galios ir ateityje? Jei, kaip manoma, vertinimą galbūt atliks viena Vilniuje esanti ekspertų komisija, ar jai atrodys pakankamai svarbūs mažos bendruomenės pasiūlyti projektai?

Ne mažiau rūpi, koks bus seniūnaičių vaidmuo bendruomenių veikloje ir aptariant jų projektus. Juk ši vietos savivaldos grandis darosi vis stipresnė, vis daugiau įtakos turi bendruomenių gyvenime. Ar seniūnaičiai, pasikeitus tvarkai, galės dalyvauti priimant sprendimus dėl bendruomenių projektų finansavimo. Neginčytina, kad jie, būdami arčiausiai žmonių, geriausiai žino vietinių poreikius. Į tai reikėtų atsižvelgti rengiant naująją tvarką.

Negalima nekreipti dėmesio ir pavienius bendruomenės narius, t. y. tuos, kurie nėra organizuotos ir juridiškai įformintos vietos bendruomenės dalyviai. Jų iniciatyvos gali būti svarbios ir naudingos. Pavyzdžiui, labai gerai vieni kitus pažįstantys žmonės, gyvenantys viename name – kiemo bendruomenė, savo aplinkai tvarkyti gali atlikti svarbių, tačiau tik jiems aktualių darbų. Iki šiol tokios naudingos veiklos finansavimu rūpinosi seniūnija, o kaip bus toliau? Juk niekada nenutiks taip, kad visi Lietuvos gyventojai susijungs į bendruomenes, jų liks (bent laikinai) ir pavienių. Ar tai reiškia, jog šie bendruomenės nariai, būdami neorganizuoti, negalės tikėtis finansavimo? Visiškai suprantama, kad tik tada, kai žmonės patys rūpinasi savo gyvenamąja aplinka, siūlo, svarsto, prižiūri, įsipareigoja, jie saugo ir savo darbo rezultatus. Atsisakyti buvusios tvarkos – ar tai ne seniūnijų vaidmens menkinimas?

Labai norėtųsi, jog Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įsiklausytų į bendruomenių pastabas, pasiūlymus, pageidavimus ir kaip galima greičiau paskelbtų taip visų laukiamą finansavimo tvarką, kad ja vadovaudamosi bendruomenės galėtų vykdyti savo veiklą. Bendruomenėms nestinga patirties ir noro veikti, reikia tik galimybių. O kad jų atsirastų, turėtų rimtai padirbėti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pakviesdama prisidėti prie bendro darbo bendruomenių, seniūnaičių ir kitų asociacijų atstovus. Nuo to priklauso bendruomenių savivaldos ir savarankiškumo stiprėjimas, jų aktyvumas, tarpusavio bendravimas ir bendradarbiavimas siekiant visai visuomenei naudingų tikslų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"