TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Bėrio metai be depresijos

2014 01 10 6:00

Negaliu nesižavėti lietuvišku folkloru: kartais anekdotai taikliai, nors ir hiperbolizuotai, atspindi šalies realijas ar vyraujančias žmonių nuotaikas. Net viename sakinyje gali tilpti daugybė informacijos: ir faktų, ir jausmų, ir prognozių, ir lūkesčių.

Antai vienas pažįstamas pasidalijo Lietuvoje sklandančiu juokeliu, kuris tikriausiai atsirado per ekonomikos sunkmetį: „70 proc. lietuvių gyvena depresijoje, o likę 30 proc. – Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Airijoje..."

Perdėta, bet žmonės turi teisę ir taip išsakyti savo jausmus. Juolab kad lygiai prieš dvejus metus, 2012-ųjų sausio pradžioje, daugiau kaip 70 proc. Lietuvos gyventojų būtų mieliau rinkęsi ne šalies nepriklausomybę, o ekonominę gerovę. Taip skelbė interneto portalas DELFI, remdamasis „Sprinter tyrimų“ atliktos visuomenės apklausos išvadomis.

O kas šiandien pasakytų, kad jam nerūpi nepriklausomybė, Lietuva ir jos ateitis? Ažiotažas, kuris kilo dėl neapgalvoto kolegos Broniaus sprendimo nerodyti filmo apie nepriklausomybės įvykius, kad nepašlytų geri santykiai su eksporto partnere Rusija, kilęs triukšmas dėl rusų dainininko Olego Gazmanovo „Siemens“ arenoje neva publikos prašymu atliktos dainos „Pagamintas SSRS“, o ir referendumas dėl žemės su beveik trečdaliu milijono parašų rodo, kad Lietuva, anot Bernardo Brazdžionio, „čia, gyva!” Galima sutikti arba nesutikti su referendumo šalininkais, tačiau iš minėtų įvykių matyti, jog žmonėms ne vis tiek, kas ir kaip vyksta Tėvynėje. Ir tai – džiugūs ženklai.

Optimistines prognozes patvirtina mūsų šalies ir užsienio analitikai. Socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė dirba vos daugiau kaip metus ir atsigaunanti ekonomika leidžia projektuoti optimistinę valstybės ateitį. Praėjusiais metais Lietuvos ekonomikos augimas buvo vienas sparčiausių Europos Sąjungoje (ES), o vartotojų pasitikėjimo indeksas – didžiausias Baltijos valstybėse. Tai rodo, kad žmonės jautėsi socialiai saugesni, todėl daugiau pirko, investavo. Kitaip sakant, jie labiau tiki savo ateitimi. Antai Pasaulio bankas pagerino Lietuvos reitingą verslo sąlygų indekse – Lietuva net per dešimt vietų pakilo aukštyn, iš 27 pozicijos - į 17-ąją, aplenkdama net Vokietiją, Prancūziją. Todėl padaugėjo tiesioginių užsienio investicijų. Lietuvos BVP šiemet turėtų augti 3,5-4 procentais.

Turbūt ne vienas atkreipė dėmesį, kad dabar Lietuvoje sunku rasti statybininkų. Vienos didžiausių statybų bendrovių vadovas spaudoje guodėsi, jog neranda darbininkų net už kelių tūkstančių litų atlyginimą. Žmonės vėl ima kreditus ar išsitraukia juodai dienai laikytas santaupas ir stato, remontuoja, renovuoja būstus. Tai rodo, kad lietuviai ketina gyventi čia, o ne „depresijoje“ ir ne už jūrų marių. Šiais metais, kaip tvirtina DNB banko analitikai, įgaus pagreitį investicijų augimas, aktyvės nekilnojamojo turto rinka ir statybų sektorius. Geresnėms namų ūkių vartojimo perspektyvoms pamatus kloja stebima darbo užmokesčio didėjimo tendencija – vidutinis atlyginimas 2014 metais turėtų kilti 6 procentais. Beje, išryškėjusi struktūrinio nedarbo problema ir dideli emigracijos srautai privertė darbdavius daugiau dėmesio skirti darbuotojų motyvacijai, tad kelti algas, net jei verslui to nesinori, neišvengiama.

Vyriausybė savo ruožtu padarė ir daro viską, kas įmanoma, kad žmonės pasitikėtų savo valstybe, jaustųsi jos šeimininkai ir kad gyventi Lietuvoje būtų geriau. Ar verta priminti apie padidintą minimalų darbo užmokestį, apie tai, jog nuo šių metų liepos 1-osios maždaug 12 proc. didės algos kultūros, policijos, priešgaisrinės apsaugos, muitinės darbuotojams.

Premjeras Algirdas Butkevičius tvirtino, kad pavyko pasiekti ir energetikos kainų lūžį – jų kreivė, ilgai ir skausmingai kilusi aukštyn, šiemet pagaliau kryps žemyn. Priimti sprendimai, dėl kurių pigs ne tik elektra, bet ir dujos, šios - 22 centais už kubinį metrą. Toks dujų kainų mažėjimas pasiektas pirmą kartą po 7 metų. (Dujas buvo galima atpiginti dar 5 centais, bet tam nepritarė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.) Dėl to sumažės gyventojų išlaidos už komunalines paslaugas ir jų piniginėse liks daugiau lėšų kitoms svarbioms reikmėms.

Nelengvu egzaminu Vyriausybei tapo 2014 metų biudžeto patvirtinimas, nes reikėjo išlaikyti pusiausvyrą tarp augančios ekonomikos suteiktų didelių lūkesčių ir realybės – laikytis fiskalinės drausmės, kad mažėtų sunkmečiu padidėjusi valstybės skola. Tai, anot premjero, yra šalies ekonominės ateities ir euro įvedimo pagrindas. Jau niekas neabejoja, kad 2015 metais ir Lietuva, kaip kaimynės Estija bei Latvija, bus pajėgi įsivesti eurą. Tačiau šiuo metu vis dažniau girdėti nuomonių, esą euras apskritai nereikalingas. Kai kurie euroskeptikų argumentai bent iš pirmo žvilgsnio atrodo racionalūs, bet dažniau tik pigiai politikuojama ar net skleidžiami mitai, neva galime išsiversti ir be euro, net be ES, vien su savo valiuta – litu, „kad tik smunkantis euras nenusitemptų mūsų lito paskui save į prarają“.

Skeptikus norisi nuraminti užsienio ekspertų prognozėmis, kad 2014-aisiais prasidės euro zonos ekonominis augimas. Manoma, jog euro zonos BVP šiemet augs 0,9 proc. ir kasmet, nors pamažu, nuosekliai kils. Mūsų šalies augimą labiausiai skatina didėjantis eksportas, o sieti savo viltis vien su Rusijos rinka nėra itin racionalu. Turėsime plėsti eksportą į euro zonos valstybes, ir šiuo požiūriu euras Lietuvai bus labai naudingas.

„Mielas Kalėdų Seneli! Prašau išpildyti tik du mano prašymus: norėčiau didelio pliuso banko sąskaitoje ir didelio minuso ant svarstyklių. Ir žiūrėk tu man – nesupainiok“, - baigiantis 2013-iesiems prašė anekdoto herojus.

Bėrio (Arklio) metai Lietuvai prognozuojami šviesūs, kupini vilties, stabilumo ir pasitikėjimo. Prie šio saugumo jausmo, mano įsitikinimu, prisideda ir nuosekliai, be naktinių reformų ir kitokių „šalto dušo efektų“ dirbanti A.Butkevičiaus Vyriausybė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"