TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Bernatonio formulė

2008 01 26 0:00

Artėja eiliniai Seimo rinkimai. Natūralu, kad Seime netyla diskusijos, kaip apsisaugoti nuo perkančiųjų rinkėjų balsus. Svarstomos galimybės balsuoti internetu. Aš nesu šių rinkimų įstatymų pataisų priešininkas, tik kol kas nejaučiu jo poreikio: ar šiuo metu į internetinio balsavimo mechanizmą įdėtos pastangos būtų pateisinamos - juk juo nesinaudos tie žmonės, kuriems sunku atvykti į balsavimo apylinkę, nes jie paprasčiausiai neturi interneto.

Čia būtinos ne tik įstatymų užkardos, bet ir piliečių sąmoningumo ugdymas. Lietuva nėra tokia didelė šalis, todėl joje informacija apie žmones sklinda, kaip savo laiku sakydavo S.Šalkauskis, "iš lūpų į lūpas", tad žiniasklaida nėra jau tokia visagalė. Normalios partijos atstovauja tam tikrų žmonių grupių interesams. Jos tarpusavyje turi rungtis savo programomis, o ne ieškodamos užsienio firmų, kurios padėtų manipuliuoti idėjomis ir pagelbėtų tų partijų veikėjams, neturintiems jokių idėjų, prasibrauti į valdžią.

Kitos partijos, kurios neturi rinkėjams ką pasakyti, bet nori būti žinomos (kitaip į Seimą nepateks), prasimano įvairių triukų, pavyzdžiui, prieš pat Seimo rinkimus kalbėti apie Seimo paleidimą. Kad ir ką kalbėtume apie Lietuvą, joje tvirtai įsišaknijo demokratinė mąstysena. Kad ir kaip žmonės būtų nepatenkinti rinkimais, jie neprotestuoja prieš rinkimų rezultatus, nes krašte įstatymai nepažeidinėjami itin šiurkščiai.

Šiuo pažiūriu Lietuva niekuo nesiskiria nuo ilgalaikes demokratines tradicijas turinčių šalių. Kad žmonės valdžia nepatenkinti, natūralu. Taip buvo visais laikais, taip, matyt, bus ir ateityje (tik autoritarinėse valstybėse žmonės nedrįsta viešai reikšti nepasitenkinimo).

Demokratija realizuojama per rinkimus. Demokratijos laidas - gerai funkcionuojantys parlamentai (Seimas). Egzistuoja įvairūs jų išrinkimo modeliai: daugelyje valstybių parlamentai renkami pagal partijų sudarytus sąrašus. Taip daro mūsų kaimynai: latviai, lenkai, estai, suomiai, švedai. Vokietijoje, Italijoje veikia, kaip ir pas mus, mišri rinkimų sistema. Anglosaksiškuose kraštuose - tik vienmandatė sistema, kuri praktiškai eliminuoja iš politinio gyvenimo mažąsias partijas: galiausiai lieka tik dvi. Viskas priklauso nuo susiklosčiusių toje ar kitoje šalyje tradicijų. Jos automatiškai nepernešamos iš vienos šalies į kitą.

Daugiamandatėje sistemoje deputatų išrinkimą lemia tik rinkėjai. Nuo jų priklauso ne tik tai, kiek ta ar kita partija gaus vietų parlamente, bet ir kas bus išrinktas. Dabar tuo principu renkamos mūsų savivaldybių tarybos, europarlamentarai. Kaip parodė paskutinieji rinkimai, rinkėjai gali pretendentą iš pirmosios vietos nublokšti į galą arba iš trisdešimtosios perkelti į antrąją, arba priešingai. Tačiau rinkimai į Seimą - išimtis. Čia daugiamandačiai balsai skaičiuojami pagal niekur iki tol negirdėtą Juozo Bernatonio parengtą įstatymą (būdamas Seimo pirmininko pavaduotojas, jis suformulavo tokią rinkėjų balsų skaičiavimo formulę - svarbiausia partijos sudaryta eilė), pagal kurį rinkėjai pajėgūs tik šiek tiek pakoreguoti sąrašą. Šis metodas ydingas, nes sąrašo viduryje ar pabaigoje esantys kandidatai žino, kad jie vis tiek nebus išrinkti (rinkėjai gali tik pasirinkti partiją, o ne balsuoti už patinkančius kandidatus, jie tampa tik statistai). Ši formulė leidžia partijų vadukams į pirmą planą stumti tik sau artimus žmones. Tokia nuostata trukdo patekti į Seimą kompetentingoms, savarankiškai mąstančioms asmenybėms.

Apie šios nuostatos ydingumą esu kalbėjęs ne su vienu parlamentinių partijų veikėju ir neišgirdau jokių argumentų prieš, tik pasiteisinimus: "Mūsų partija neturi pakankamai jėgų pakoreguoti įstatymą." Kodėl niekas ir toliau nesiimama iniciatyvos jo pakeisti? Matyt, J.Bernatonio formulės neatsisakoma, nes bijoma ir jaučiančiųjų partijai simpatiją, kurie gali neišrinkti ir partijos lyderio...

Pastaruoju metu vis skambiau ir skambiau aidi nauja gaidelė. Vadinkime ją tikruoju vardu. Partijos save sutapatina su asmenybių vardais, savo egzistencijos neįsivaizduodamos be fiurerio, dučės ar kitaip vadinamo vaduko, čia nieko kito, išskyrus fašizmo ar bolševizmo liekanas, tų partijos veikėjų mąstysenoje nerasi. Neatsitiktinai pastaraisiais metais pasirodžiusiuose memuaruose kalbama apie A.Sniečkaus nuopelnus Lietuvai. Negi Lietuva dar trokšta būti valdoma A.Sniečkaus ar J.Stalino tipo vadukų?

Liūdna, jeigu tikima, kad piliečius galima paskatinti balsuoti ne už partijos idėjas, o už prie jos prikergtą kokią nors pavardę. Aš už tokią partiją nebalsuosiu ir kitus kviesiu to nedaryti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"