TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

"Bet kodėl visi šitaip trokšta užimti arenos vidurį?"

Tik kartais susidaro įspūdis, kad visa tai, ką jie siūlo nauja, tėra gerai pamiršta sena. Nuo demagogiško "bėdų pirkimo" iki nejuokingos "humoro vakarienės", prie kurios taip ir norisi pridėti žodį "paskutinė", nes po tokių juokų humorui lieka vienintelis kelias - mirtis ant kryžiaus. Politikos visur tiek daug ir ji taip susipynusi su šou ir "topais", kad imi galvoti apie politikos ir televizijos simbiozę. Iš šitos simbiozės randasi įvairios chimeros, gąsdinančios paprastą pilietį sąmokslų teorijomis, persekiojimais, būtų ir nebūtų kalčių priminimais, nevisavertiškumo kompleksais ir visišku įstatymo raidės neperprantamumu.

Darosi sunku gyventi šalyje, kurioje didžiausio provincialumo ir kultūrinės tamsybės sulauki ne iš kaimiečio, regis, besidominčio tik savo bulvėmis, bet iš aukščiausių valdžios sluoksnių. O dar sunkiau, kai suvoki, kad dėl paviršutiniško, technokratinio mąstymo ir neadekvačių reakcijų į opius gyvenimo klausimus neretai kalta ir žiniasklaida. Politika kaip objektas yra nelabai tolima kriminalinių puslapių aktualijoms ir masiniams renginiams, o politikas - klounui ir iliuzionistui. Bet tai suprantama - juk žiniasklaida kažkodėl paprasčiausius banditus vadina "autoritetais" (gal kaltas nemarus Blindos mitas?). Kyla klausimas, ar žiniasklaidai autoritetingas yra pats asmuo, ar jo nusikaltimai, pinigai ir pseudobarokinės pilys? Taigi nereikia stebėtis, jei politiniai veikėjai (kurių praeitis neretai tokia pat tamsi kaip "autoritetų") patenka į tą patį cirko lauką. Seniau net tokių TV laidų buvo - "Korida", "Arena". Kaip pavyzdys, kad liaudžiai reikalinga ne protinga ir konstruktyvi politika, o cirkas. Arba to reikia ne liaudžiai, o televizijai.

Esame įpratę prie politinio cirko, klounų ir iliuzionistų triukų, kardų rijimo ir ugnies pliūpsnių iš gerklės. Pavyzdžiui, iliuzionistas sėdi Maskvoje, o jo balsas skamba Darbo partijos suvažiavimo salėje Vilniuje. Iš padebesių, lyg Dzeuso. Toks įtaigus, kad Daukšys su savo bendražygiais, matyt, iki šiol beviltiškai užhipnotizuotas ir tikriausiai niekada neatsikvošės. O tai, kad atsirado keletas atskalūnų, perbėgusių į socialdemokratų stovyklą, reikštų, kad Dzeusas Olimpe ne vienas. Yra ir daugiau įtaigių balsų, už klusniai keliamą ranką balsavimo metu žadančių privilegijų ir reprezentacinių išlaidų. (Tarsi tokie perbėgėliai galėtų ką nors reprezentuoti.)

Geriausia būtų, jei jie ir liktų statistiniai frakcijų vienetai, reikšmingi tik balsuojant. Bet kodėl visi šitaip trokšta išlįsti į priekį, užimti arenos vidurį? Ar tai buvusių laikų "tribūnos sindromas", ar naujo (TV "žvaigždės") amplua troškimas, ar didybės manija virtęs nevisavertiškumo kompleksas? Ar paprasčiausias noras prasisiekti?

Antai Kovo 11-osios signatarė lengva ranka pasiėmė antrą sklypą. Įstatymas jai tą leidžia. O sąžinė? Teisingai sako Marcelijus Martinaitis savo naujoje knygoje: baisiausi žmonės yra tie, kurie daug kalba apie Dievą ir keliais eina apie šventorių, o patys daro šėtonui patinkančius darbus. Nes, pasirodo, šėtonui labai patinka toks šventumas.

Bet, tiesą pasakius, dabartinėje kultūroje nebelikus žodžio "Dievas" ir "nuodėmė", nebelieka ir žodžio "šėtonas". O žodis "sąžinė" reiškia tik viešųjų ryšių akciją arba įprastą demagogijos porciją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"