TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Biologinė Lietuva: SOS

2012 09 04 8:01

Andai pasidabinau akį rėžiančiais, klaikiai neskoningais marškinėliais su nupieštais drambliais bei užrašu "Bangkok" ir perėjau Gedimino prospektu. 

Pažįstamiems, kurie visi lyg susimokę teiravosi, kur buvau pradingęs, porinau, kad darbavausi Tailande, kur Bankoko ladyboys viešnamiuose rodžiau žymiausių Lietuvos teisėjų, prokurorų, advokatų ir kelių politikų nuotraukas. Gal juos aptarnaujantis personalas atpažins, gal jie palikę ten trispalvę ar kitokios tautinės atributikos? Ir nė vienas sutiktasis net iš mano žurnalistinio "tyrimo" pedofilų rojuje groteskiškos detalės - trispalvės bordelyje, - nesuprato, kad aš pokštauju. Bemaž juodasis humoras, kraupiai panašus į tiesą.

Arba tiesa, panaši į humorą. Iš pradžių nepajėgiau apsispręsti, kuris pokštas juokingesnis: ar žinia, kad Vytautas Nekrošius jau išrinktas akademiku, ar jo svajonė savo vadovaujamame fakultete išmokslinti Laimutę Stankūnaitę? Bet jeigu Neringa Venckienė iškilmingai pašalinama iš Mykolo Romerio universiteto doktorančių, logiška, kad L.Stankūnaitė ne mažiau triumfališkai galėtų tapti Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studente. Akademikas V.Nekrošius ir jo svajonių studentė L.Stankūnaitė idealiai atitiktų Lietuvos teisinės minties nūnai pasiektas aukštumas, atspindėtų laiko dvasią ir valstybės raidos kryptį. Tobulas groteskas, nes riba tarp tikrovės ir fantazijos išsitrynusi.

Tos naujos fantastiškos tikrovės simboliu nedelsiant turėtų būti paskelbta L.Stankūnaitė. Ji įkūnijo iki šiol nepažintą Lietuvoje reiškinį, suteikė jam žodinę formą, praturtindama lietuvių kalbą (ir mąstymą) nauja sąvoka. "Biologinė motina" - šiuos žodžius kasdien vartoja senoliai ir vaikai, intelektualai ir TV šou "žvaigždės", ir niekam jie neužkliūva. Kitaip tariant, svarbus tik biologinis ryšys, kurį užmezgė po atsitiktinio spermatozoido ir kiaušialąstės susidūrimo įvykusi biocheminė reakcija.

Tai objektyvus faktas, kuriam jokios įtakos neturi tai, kad L.Stankūnaitė 2008 metais teisme jau buvo išsižadėjusi dukrelę auginti dėl didesnių tikslų - mokslų (kirpėjos, ne teisininkės), vėliau, prasidėjus pedofilijos bylos ikiteisminiam tyrimui, kreipėsi į prokuratūrą, prašydama mažylę atiduoti į vaikų globos namus. Biologinio ryšio negali nei sustiprinti, nei susilpninti ir ta skandalinga aplinkybė, kad motina pedofilijos byloje gina ne savo nukentėjusiąja pripažintą dukrą, o kaltinamąjį jos prievartautoją, teigdama, kad auka meluoja. Niekas nesistebi, kad savo biologinę motiną dukrelė vadina tiesiog Laima (kaip kokią pamotę), pedofile ir melage.

Nieko keista, kad melage savo anūkę vadina ir jos seneliai Stankūnai, nes juk jie yra biologiniai seneliai. Ir visa ši šeima yra biologinė, nes L.Stankūnaitė, susipykusi su savo dukros tėvu, neturėjo kur galvos priglausti, negalėjo tikėtis nei biologinių tėvų, nei biologinės sesers paramos, buvo priversta kreiptis į svetimus vyrus. Biologinės Lietuvos banali istorija.

Tačiau šią paprastą istoriją sukomplikavo Andriaus Ūso riteriški užmojai. Ką nustebintų pasiturintis vyriškis, gyvenantis dvejopą gyvenimą - išlaikantis slaptą butą, kur jo visuomet laukia karšta gražuolė? Ne ką didesnė naujiena būtų, jeigu tas storulis atsivestų dar kelis trokštančius atsipalaiduoti klientus. Žinia, jeigu moteris atsiduoda tik kūnu ir priima už tai finansinę paramą, tai gali būti pavadinta prostitucija, už kurią Lietuvoje baudžiama. Tačiau ne pernelyg griežtai - policija kūniškų malonumų pardavėjoms visuomet padaro nuolaidą. Todėl prokurorai nė netyrė šios versijos. Kaip ir A.Ūso socialinių poreikių.

Ar atsitiktinai valymo paslaugas teikiantis smulkus verslininkas buvo įsitaisęs visuomeniniais pagrindais ne kur kitur, o Kauno rajono savivaldybėje šalia Vaiko teisių apsaugos tarnybos? Kokiais sumetimais šis visuomenininkas su tarnybos moterimis uoliai vizituodavo socialinės rizikos šeimų atžalas, taip pat vaikų globos namus? Kadangi A.Ūsas kaltinamas pedofilija, pirmiausia į galvą šauna mintis, kad jis galėjo būti pedofilų tinklo tiekėjas - ar ne per tai šio provincijos veikėjo įtakingos pažintys ir ryšiai su teisės ir politikos elitu? Kadangi prokurorai šios versijos taip pat netyrė, belieka patikėti, kad A.Ūsas, nors pats jų neturėjo, labai mylėjo svetimus vaikus. Be jokių graikiškų užuominų.

Panašiai tik kilnia labdario širdimi galima paaiškinti visokeriopą A.Ūso paramą L.Stankūnaitei. Šis geradarys turėjo neišeiti iš Editos Mildažytės "Bėdų turgaus" - gaila, kad toks jaunas mirė. Viso labo vidurinį išsilavinimą turėjęs labdarys buvo pasirašęs su gatvėje atsidūrusia jauna moterimi teisinės pagalbos sutartį, įteikė jai išnuomoto buto ir prašmatnių automobilių raktus, nupirko valymo įrengimus jos privačiam verslui, prasidėjus pedofilijos baudžiamosios ir civilinių bylų maratonui, surado ir nusamdė brangiausius Kauno ir Vilniaus advokatus. Ir stačiai nuostabu - jie nebuvo, kaip abu tvirtina, sugyventiniai. Lyg skaitytum seną riterių romaną, kurio herojus tarnauja širdies damai be jokių kėslų ir praktiškų tikslų. Be jokios logikos.

Tačiau šiais laikais bent šlakelis sveiko proto būtinas: jeigu storojo riterio nedomino jauna graži išlaikytinė (jis pasipiršo kitai damai), kas jį jaudino? Teisybės dėlei, dera tarti, kad bent į šį vienintelį klausimą ikiteisminio tyrimo prokurorai kaltinimo išvadoje atsakė - mergaitė. Bet toliau prokurorai neišdrįso žengti: iš kur įtariamo vaikų seksualinio išnaudojimo metu taip stebuklingai buvo praturtėjusios dviejų mergaičių biologinės motinos seserys L.Stankūnaitė ir Violeta Naruševičienė? Jokiu sveiku protu nepatikėtum, kad taip galėtų pralobti pradedanti kirpėja, net jeigu toje mistinėje kirpykloje (kurios niekas net nemėgino ieškoti) būtų kerpama aukso vilna.

Tokios sumos ir A.Ūsui būtų buvusios ne pagal kišenę - tik organizuotai pedofilų gaujai. Bet organizuotą nusikalstamumą - išsikerojusį iškrypėlių tinklą - įžvelgti pedofilijos bylos tyrėjai (žlugdytojai) iš pat pradžių vengė it velnias kryžiaus. Todėl galiausiai kilnusis L.Stankūnaitės riteris mirė kaip visiškai vienišas kaltinamasis pedofilas pakrūmių baloje, nors turėjo tiek daug draugų ir pažįstamų. Biologinėje Lietuvoje gali pasikliauti tik savimi.

Tačiau dar gyvuoja ir kita, tradicinė Lietuva, kurioje žmogus niekad - nei gyvas, nei miręs - nepaliekamas vienas. Mat ši Lietuva yra kažkas daugiau nei penkių pojūčių pasaulis ir biologiniai ryšiai. Čia tikima, kad dvasinis ryšys ne mažiau stiprus nei kraujo ryšys, kai vyras ir moteris prisiekia vienas kitą mylėti ir "ligi mirties tavęs neapleisti", o jų bendrą nuo šiol gyvenimą lydės žodžiai "Ką Dievas sujungė, žmogus teneišskiria". Ir net netikintieji, negavę santuokos sakramento, myli savo vaikus, atiduoda jiems viską, ką turi geriausio, taip pat rūpinasi savo senstančiais tėvais, galbūt ir neįtardami, kad vykdo ketvirtą Dievo įsakymą ("Gerbk tėvą ir motiną..."), o kai kurie laimingieji - ir Dievo Didįjį meilės įsakymą ("...mylėk kiekvieną žmogų kaip save"). Tai įrašyta žmogaus - net laisvamanio ar ateisto - prigimtyje.

Ketvirtasis - vienintelis iš dešimties Dievo įsakymų faktiškai perkeltas ir į Lietuvos Konstituciją. Šeima - tai ne tik biologinis ryšys ar socialinės priedermės. O tradicinė lietuviška šeima neįsivaizduojama be dėdžių ir dėdienių, tetų ir tetėnų, krikštamočių ir krikštatėvių, senelių ir anūkų. Tokia paprasta, niekam nežinoma darbšti lietuviška šeima gyveno Garliavoje, tykioje Klonio gatvelėje. Dabar tai garsiausia Lietuvos šeima. Turbūt ir nelaimingiausia.

Liūdesio namuose nebeliko šturmo žymių, sutaisytos sulaužytos spynos, sudėti išdaužyti stiklai. Kiekvienąsyk, jeigu tai ne sekmadienis, randu triūsinėjantį septyniasdešimt ketverių šeimininką Vytautą Andrių Kedį, sakytum, jis nė minutės negali nustygti be darbo. Taip puoselėjami namai, kuriuose gyvenančių žmonų tarpusavio meilė ir giminiška vienybė buvo ir yra jų neįtikėtinos dvasinės tvirtybės šaltinis. Bet ir prakeiksmas. Drąsiaus tėviška meilė dukrelei.

Neringos seseriška meilė broliui, kuriam ji kaip antikinė Antigonė paaukojo viską. Senelių Laimutės ir Vytauto Andriaus prisirišimas prie anūkės, kuri jiems po sūnaus laidotuvių tapo vieninteliu šviesos spindulėliu. Tetos Audronės ištikimybė sesers ir dukterėčios šeimoms. Užgriuvusių negandų akivaizdoje žmonės glaudžiasi prie vienas kito kaip tie Venckų ir Kedžių kiemai, stipriai laikosi už rankų ir negali paleisti. Net jeigu ir norėtų. Kaip plėšiamos iš glėbio mergaitės.

Tai instinktas. Pasirodo, jis yra nusikaltimas. Biologinėje Lietuvoje už per didelę meilę baudžiama.

Iškalbingas sutapimas, daug pasakantis apie žmogaus teisių ir laisvių situaciją Lietuvoje. Tuo pačiu metu konvejeriu kepamos bylos ir Kedžiams, A.Skučienei bei N.Venckienei už trukdymą vykdyti teismo sprendimą, piktnaudžiavimą vaiko globa (kitaip tariant, už per didelę meilę jam), ir masiškai teisiami mitingus Vilniuje organizavę signatarai, visuomenininkai, net buvęs užsienio reikalų ministras Povilas Gylys. Ką tik paminėjome 1987 metų rugpjūčio 23-iosios mitingo prie Adomo Mickevičiaus paminklo metines. Nors sovietai turėjo galingiausią pasaulyje represijų aparatą, Nijolę Sadūnaitę, Antaną Terlecką ir kitus drąsuolius persekiojo, gąsdino ir šantažavo saugumiečiai, pasmerkė žiniasklaidoje ir darbo kolektyvuose, tačiau į teismą netempė. Šiandien juos nepriklausomoje Lietuvoje būtų neabejotinai nuteisę - šit kokią teisinę valstybę sukūrė tie visi nekrošiai.

Totalitarinės valstybės, siekdamos pavergti žmogų, pirmiausia griauna šeimą ir jo namus, kad jis taptų kaip L.Stankūnaitė visiškai nuo valdžios priklausomas. Kėdainių teismo sprendimas skandalingas ne tik todėl, kad atidavė mergaitę biologinei motinai, kuriai pagal aukštesnio teismo sprendimą prokurorai privalėjo pareikšti įtarimus dėl dvejus metus jos akivaizdoje seksualiai išnaudotos mažametės. Ironiška, kad teismas "nustatė vaiko gyvenamąją vietą" su motina, kuri tos gyvenamosios vietos neturi, pati yra valstybės išlaikoma. Po tokių teismo sprendimų, po Garliavos įvykių, kai 240 iki dantų ginkluotų pareigūnų šturmavo Kedžių ir Venckų namus kaip karo nusikaltėlių ar teroristų stovyklavietę, taip pat po pareikštos Seimo pozicijos būtina atšaukti Lietuvos Konstitucijos 38 straipsnį, teigiantį, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas ir kad valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Tušti žodžiai. Valstybė pasirinko L.Stankūnaitę.

Garliavos tragedijos nebūtų buvę, jeigu Drąsius Kedys, po pirmųjų nesėkmingų bandymų surasti teisybę ir nubausti iškrypėlius, būtų atsitraukęs. Tačiau jis nelemtai užsispyrė būti išklausytas. Dar nevėlu Garliavos tragediją buvo sustabdyti ir po dvigubos žmogžudystės Kaune, jeigu Drąsiaus artimieji būtų apsimetę, kad tiki dviem išsigandusiais prokurorais, kurie spaudos konferencijoje šiurkščiai mindė nekaltumo prezumpciją ir Konstituciją, sakančią, jog asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (jie D.Kedžio "kaltę" - dvigubą žmogžudystę - "įrodė" spaudos konferencijoje, ten jį paskubomis patys ir "nuteisė"). Be abejo, būtų kur kas ramiau gyvenę, jeigu nebūtų pastebėję baisių sūnaus ir brolio palaikų sužalojimų ir jo batelių švarutėlių baltų padų, kuriais velionis per purvynę atmynė į savo mirties vietą.

Čia deramą supratimą parodė teisėjo Jono Furmanavičiaus, V.Naruševičenės, A.Ūso artimieji, patikėję jų mirties oficialiomis versijomis, nesamdė ekspertų, patys neieškojo jų tikrų ar tariamų mirties priežasčių arba jų žudynių užsakovų ir žudikų. Biologinėje Lietuvoje atsisakoma bet kokių pretenzijų į tiesą - juk viskas baigiasi morge.

Nors visi matome, kad, Nobelio premijos laureato Jean'o-Marie Gustave'o Le Clezio žodžiais tariant, kas dieną yra "žengiamas mažas žingsnelis tolyn į pyktį ir neviltį", nieko padaryti negalime. Veltui kreidelėmis rašome: Tie-SOS. Lieka tik SOS (save our souls). Bet mūsų nelaimės signalo niekas negirdi, nes anapus gamtos nieko nėra - tik baugiai tylintis kosmosas ir Kėdainių teismo sprendimai, kuriuos būtina vykdyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"