TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Blogiausia naujiena kultūros sektoriui

2015 03 02 11:45

Blogiausia naujiena kultūros ir meno sektoriui – dėl Kultūros ministerijos nesugebėjimo laiku pasirengti Europos Sąjungos paramai, iškilo pavojus, kad kultūra gali visai netekti ankstesniais metais jai paskirtų 652 mln. Lt 2014-2020 metų laikotarpiui.

Atsitiko taip, ko kultūros ir meno institucijos labiausiai bijojo – Kultūros ministerija nesugebėjo laiku ir tinkamai atlikti būtinųjų darbų, privalomų Europos Sąjungos finansinei paramai 2014-2020 įsisavinti. Nors turtingiausias Vyriausybės narys – kultūros ministras Šarūnas Birutis, teisininkas ir verslininkas, buvęs Europos Parlamento narys, daugiausia iš visų politikų Vyriausybėje ir spaudoje viešai kalbėjo ir aiškino apie europinės paramos poreikį niekad tiesiogiai jo negavusiam kultūros ir meno sektoriui, duodamas visiems suprasti, kad yra ypatingas ir neprilygstamas šios paramos žinovas, sugebantis tobulai planuoti šios paramos reikalus ir juos koordinuoti su savo suburta nauja komanda, tačiau atsitiko priešingai – per nustatytą trijų mėnesių laikotarpį, kai visos kitos ministerijos finišavo, jis visiškai nepateikė privalomų dokumentų, todėl iškilo tikras, realus pavojus, kad kultūros ir meno objektams numatyta ES parama iš viso gali būti nebeteikiama. Nuo 2014 m. lapkričio 26 d., kai Vyriausybės nutarimu Nr. 1326 buvo patvirtintas 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicinių veiksmų programos priedas, kaip ir kitos ministerijos, taip ir Kultūros ministerija - vadovaujančioji institucija turėjo iki 2015 m. vasario 26 d. Šiam laikui Kultūros ministerija turėjo pilnai „parengti priemonių įgyvendinimo planą per tris mėnesius nuo veiksmų programos priedo patvirtinimo dienos“, kuriame ji turėjo suplanuoti ir patvirtinti priemones, kurių įgyvendinimą, tvirtinant projektų finansavimo sąlygų aprašus, ketinama pradėti 2014 metais, 2015 metų pirmąjį ketvirtį“ (Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1090, 120 str.). Pagal šias 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicinių veiksmų programos administravimo taisykles, Kultūros ministerija turėjo ne tik parengti, bet ir su kitomis ministerijomis suderinti ir už ES paramą atsakingai pagrindinei institucijai – Finansų ministerijai pateikti galutinius dokumentus, bet šiai dienai nėra nieko nei suderinto, nei pateikto.

Keisčiausia, kad per dvejus metus, užuot atlikęs darbus pagal aiškias, visiems žinomas ir privalomas Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašo taisykles, Kultūros ministerijos vadovas sukūrė visiškai nereikalingų ir beprasmių veiksmų ir reikalavimų labirintą, po kurį klaidžiojo kultūros ir meno įstaigos, rengdamas ne tai, kas privaloma ir būtina bei prasminga, bet kas sugalvota pagal asmeninį ministro Š. Biručio ir jo buvusios patarėjos Erikos Furman, pasiskelbusios naujų kultūros politikos sričių formuotoja, įgeidį ir kas pasirodė buvo visai nereikalinga. Įstatymuose nustatyta tvarka kultūros ir meno veiklą vykdančias įstaigas, kultūros vertybių savininkus užgriuvo ministro komandos prigalvotų reikalavimų lavina – pirmiausia visi vietoj elementarios poreikio ES paramai apklausos turėjo pildyti nuo Ūkinio ministerijos kultūrinio turimo plėtojimo programos nusirašytą investicinių projektų - nulinių paraiškų sudėtingiausios formos paraišką, kuriai užpildyti įstaigos buvo priverstos samdyti konsultantus ir eikvoti lėšas, kurių taip trūksta įstaigų veiklai. Bet apie 650 paraiškas, kurias gavo Kultūros ministerija, nei valdžios įstaigos, nei visuomenė negavo patikimų žinių. Nors ministras surengė Seime ir kitose vietose visą ciklą gautų paraiškų viešųjų pristatymų, tačiau nematė reikalo paskelbti gautų projektų įprasto sąrašo, nurodant gautos paraiškos pilną pavadinimą ir kitus pilnus duomenis: vietoj pilnų paraiškų projektų pavadinimų buvo skelbiami tik objektai, kurie siūlomi atnaujinti ir pritaikyti kultūrinei veiklai, bet ne projektai pavadinimai, kurie leidžia suprasti ir projekto idėją (pvz. nurodomi tik Vilniuje esantys Sapiegų rūmai, bet ne pateiktas projekto pavadinimas, kurio nežino net Seimas). Pažeisdamas pateiktų projektų eksportavimo objektyvų ir visiems vienodų reikalavimų principą, Kultūros ministras surengė visiškai nereikalingą daugelį projektų diskriminuojantį tik 27 projektų iš gautų 650 paraiškų pristatymų ciklą, kuriuose viešųjų ryšių metodais dėstė savo vertinimus, nors nėra kultūros paveldo ir kultūrinės veiklos ekspertas ir specialistas. Projektų rengėjai taip ir nesuprato, ką reiškia šie 27 nulinių paraiškų pristatymai, nes projektų atrinkimas į Vilniuje ir Užutrakyje surengtus 5 pristatymus pernai gegužės 28 – birželio 26 d. visiškai nelėmė jų atrankos finansavimui, sudarant projektų valstybinę eilę – jie visi liko tik galimai finansuosimų objektų statuse. Tad kultūros ministro autoreklamos kompanija virtusiais viešaisiais projektų pristatymais Kultūros ministerija nustebino išankstinės nuomonės apie projektus skelbimu ir sukėlė kultūros sektoriaus darbuotojų pagristą įtarimą, kad jų pateikti projektai ES paramai iš viso nėra profesionaliai, atsakingai ekspertuojami ir objektyviai vertinami, juoba kad visuose pristatymuose kartu su ilgais bylojimais ir demokratijos abėcėlės pagrindus mėgstančiu painiai dėstyti kultūros ministru kalbėjo tik ministerijos naujieji darbuotojai, kurių kaip ekspertų ir vertintojų kvalifikacija niekam nėra žinoma, tik matomas vienas dominuojantis bruožas – ypatingas pataikavimas ministrui ir besąlyginis jo įgeidžių vykdymas. Nors Kultūros ministerijai – ES paramos lėšų administravimo naujokei – tereikėjo iš kitų ministerijų pasimokyti elementarių procedūrų ir jas tiksliai įvykdyti, tačiau kultūros ministras ir jo naujoji komanda (ministro patarėja bei Strateginio planavimo ir kontrolės departamento Europos Sąjungos paramos skyrius), sukūrusi savo procedūrų ir rinkodarinių bei įveiklinimo reikalavimų labirintą, po jį tebeklaidžioja ir dabar, klaidindama ir kvailindama kultūros ir meno sektoriaus įstaigas ir organizacijas. Kultūros ministerijos patvirtinta kultūros objektų aktualizavimo programa nei jos patvirtinimo, nei jos įsigaliojimo dieną neatitiko galiojusių teisės aktų, joje nėra išdėstyta tai, kas privalo būti numatyta pagal Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašą.

Tuo tarpu šiurpina Kultūros ministerijos nepadarytieji visi svarbiausieji ir privalomi ES paramos gavimo vykdymui dokumentai, kurie turėjo būti pilnai ir gautinai paruošti 2015 m. vasario 26 d.: „Veiksmų programos priemonių įgyvendinimo planas“, „Priemonių finansavimo sąlygų aprašai visiems kvietimams“. O Kultūros ministro sudarytas ES paramos vykdymo 2014–2020 m. Stebėsenos komitetas (pirmininkas – kultūros viceministras R. Jarockis) nėra patvirtinęs priemonių atrankos kriterijų ir kt. privalomų normatyvų, nes komitetas dar nei karto nėra susirinkęs svarsti jam privalomų klausimų.

Tad Kultūros ministerijoje - kaip A. Baranausko „Anykščių šilelyje“, kur vietoj ministro Š. Biručio tuščios retorikos ir netesėtų pažadų - tik nepadarytų darbų pustynė ir kemsynė.

O kultūra, laukusi ir tebelaukianti reikalingų europinių investicijų kultūrai paskirtų 652 mil. litų, eilinį kartą gali likti visiškai apgauta, nes Vyriausybės 2015 m. veiklos prioritetuose Kultūros ministerijai numatytas uždavinys šiemet sudaryti projektų finansavimo sutarčių, skirtų kultūros objektų pritaikymui visuomenės poreikiams, sumai, kuri būtų ne mažesnė kaip 20 proc. nuo visų 2014–2020 m. ES fondų lėšų, skirtų šiai priemonei per 2015 m. IV ketvirtį, akivaizdžiai liks neįgyvendintas, nes, kai kultūros ministro įsakymu kada nors bus patvirtinta valstybinė objektų, kuriems skiriamas finansavimas, eilė ir priemonių finansavimo sąlygų aprašai, dar mamažiausiai pusės metų reikės visų projektų paraiškų agentūrai parengimui (3 mėn mažiausiai) ir vertinimui (apie 3 mėn. ir daugiau). Tad be vėlyvo rudens ar žiemos neįmanoma turėti galutinių sprendimų ir galimybės pasirašyti jokių sutarčių, o ką jau kalbėti apie 20 proc. sutarčių nuo visų 2014–2020 m. ES fondų lėšų.

Auksaburnis ministras turbūt ir šį kartą dėl to apkaltins visus, tik ne save ir savo komandą?

Bet kultūrai ministro demagogija jau įgriso ir jai reikalingos ne ministro sukurti džiunglės ir labirintai, o skaidrūs, aiškūs ir profesionaliai vykdomi Europos Sąjungos fondų paramos darbai. Bet jų kol kas visai nematyti.

DALINKIS:
0
2
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"