Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Bo Haengas: „Dvasinei praktikai reikia labai daug ryžto“

 
2016 12 03 6:00

Anomis dienomis pasirodė Jonas Krikštytojas. Jis skelbė Judėjos dykumoje: „Atsiverskite, nes prisiartino Dangaus Karalystė.“ Pamatęs daug fariziejų ir sadukiejų, einančių krikštytis, Jonas juos barė: „Angių išperos, kas jus pamokė bėgti nuo besiartinančios rūstybės? Parodykite tikrų atsivertimo vaisių! Ir nebandykite ramintis: „Juk mūsų tėvas – Abraomas“. Iš Evangelijos pagal Matą

Kodėl Jonas vis barasi? Kas jam vis nepatinka? Ateina žmonės priimti Krikšto. Kodėl dar ant jų bartis? Dabar kunigų seminarijoje mokytų, kad negalima rėkauti, bet reikia girti už tokį norą, guosti, įvertinti žmogaus pastangas. Jis jau ir taip daug padarė, kad atėjo. Padėkoti, bet tik jokiu būdu – ne barti. Atkreiptinas dėmesys, kad pylos gauna ne „Jeruzalės ir Judėjos gyventojai“, bet „daug fariziejų ir sadukiejų“. Jie buvo Senojo Testamento laikotarpio katechetai ir dvasininkai.

Lietuviškai išverstas žodis „epitetas“ – „angių išperos“ – sekmadienio Evangelijos skelbėjo lūpose yra labai grubus ir reiškiantis labai didelį pyktį. Antikinio frazeologizmo – „angių išperos“ – svoris sukelia dar didesnę nuostabą, kai imi gilintis į jo tikrąją prasmę. Beje, ta prasmė šiuolaikiniam žmogui nelabai suprantama, nes retai kas Europoje, kaip prieškario laikotarpiu, tebeskalbia upių tekančiame vandenyje.

Tačiau dar visai neseniai Šiaurinėje Afrikoje pačiam teko matyti moteris, kurios, susirinkusios prie upelio vandenyje skalavo daugybę savo šeimos rūbų ir patalų. Senaisiais laikais ką nors pavadinti „echidnų gimdiniai (pažodinis vertimas)“ būtų reiškę iškeikti ir apkaltinti motinžudyste. Tai baisus kaltinimas, ir Jonas jį kažkodėl drąsiai vartoja. Prie upelių, vandens telkinių, drėgnose vietose (natūralu), dažnai veisdavosi visokie ropliai, neretai net mirtinai nuodingos gyvatės. Pastarosios dažnai sugeldavo neapdairesnes moteris ir motinas, atėjusias skalbti šeimos rūbų. Matyt, tokie sugėlimai dažnai baigdavosi mirtimi. Taigi, gyvatės vaikai – tai tos pačios nuodingos gyvatės, kurios ramiai ir „veidmainingai“ guli tykodamos savo grobio ir mirtinai gelia iš pasalų. Antikoje gyvatė turėjo ir sakralumo savybių (Mozės žaltys, Asklepijaus simbolika), tačiau liaudis byloja, kad būta ir kitokių patirčių. Ar dar gali būti didesnė nuodėmė už motinos nužudymą? Nebent dievažudystė?..

Veidmainystė, dvasinė šizofrenija, užsiliūliavimas – greičiausiai tai kliūna dykumos pranašui ir provokuoja smerkti tokią būklę. Pranašas yra pranašas, jis mato plačiau ir žvelgia giliau. Prieš tokius nepaveidmainiausi. Jonas nujaučia, kad fariziejams ir sadukiejams jo teikiamas „atsivertimo Krikštas“ yra dar vienos papildomos apeigos, kurios iš esmės nieko nepakeis, nes nėra jokio vidinio ryžto keistis. Krikštas – tai dar viena graži išorinė apeiga su vandeniu, kuri nukreipia dėmesį nuo viduje slypinčio nuodo. Dar viena savihipnozės forma, raminamieji vaistai, sąžinės apmarinimas.

Ką tik pateiktas Evangelijos aiškinimas turbūt nedaug prasilenkia su tiesa, nes sekmadienio Evangelijos pabaigoje Krikštytojas dar prideda: „Duokite tikrų atsivertimo vaisių“. Vadinasi, tikrų, pagrįstų nors kiek pakeistos gyvensenos faktais, o ne papildomų apeigų dauginimu, kurių atlikimas nukreipia dėmesį nuo būtinybės sunaikinti bent vieną savo ydą. Tą, kuri, pavyzdžiui, mano namiškiams labiausiai kenkia, dėl kurios suyra gražūs tarpusavio santykiai...

Atsivertimas, į kurį nuolat kviečiama per Adventą, Lietuvos Katalikų Bažnyčioje (ir ne tik) neretai suvedamas į pasiruošimą „kūdikelio gimimui“ – ironiškai galima suprasti prakartėlės lėlytės garbinimą. Ir nereikia būti pranašu, kad suprastum, kodėl taip yra. Tiesiog taip yra paprasčiau ir lengviau. Už tokios dievogarbos skelbimą gautume, oi gautume priekaištų nuo Jono ir mes, ypač kunigai, Senojo Testamento sadukiejų „palikuonys“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"