Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Bradauskas virto, o sistema nepasikeitė

 
2017 03 16 6:00

Nežinau, ar iki šiol gyvuoja, bet prieš kelerius metus veikė bendrovė, kuri už tam tikrą mokestį suskaičiuodavo, kuris verslininkas, verslo analitikas ar įmonė dažniausiai minimi žiniasklaidoje. Ir visiškai nesvarbu, koks to kalbėjimo kontekstas – teigiamas ar neigiamas.

Jei apie tave šneka, tave mini, rodo ir klausosi – gali tapti tam tikro konkurso lyderiu. Prieš kelerius metus dėl pereinamosios gairelės dažniausiai varžėsi komercinių bankų analitikai, bet laikai keičiasi.

Jeigu ta bendrovė dirba iki šiol, spėju, šiandien neabejotina tokio sąrašo žvaigždė yra koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. Apie jį kalbama, jis rodomas per TV, šis asmuo arba jo šešėlis iki šiol yra įtakingas. Vienas po kito į apklausas keliauja politikai ir valstybės tarnautojai, turintys (mažų mažiausiai) paaiškinti, kodėl buvo susitikę su R. Kurlianskiu.

Naujausias pavyzdys – vienas Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovų Daivis Zabulionis, atleistas iš pareigų gavus teisėsaugos informacijos apie galimus neskaidrius jo ryšius su R. Kurlianskiu ir buvusiu infrastruktūros statybos bendrovės „Kauno tiltai“ valdybos pirmininku Nerijumi Eidukevčiumi. Teisėsaugininkų duomenimis, būtent R. Kurlianskiui ir N. Eidukevičiui darant įtaką politikams, D. Zabulionis buvo įdarbintas direkcijoje, kad per jį viešųjų pirkimų konkursuose galėtų būti proteguojamos minėtų asmenų atstovaujamos bendrovės. D. Zabulionis, kuris yra dirbęs Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir Viešųjų pirkimų tarnyboje, kaip nurodoma Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) informacijoje, anksčiau nuolat gaudavo neteisėtą atlygį iš R. Kurlianskio.

Neatrodo, kad valstybėje kas nors, išskyrus kelių galvų nuritinimą, keičiasi iš esmės.

Pirma reakcija sužinojus tokią naujieną – aplodismentai STT pareigūnams, kurie santykinai nedidelėmis pajėgomis sugeba tiek daug nuveikti. Paskui apima nuojauta, kad R. Kurlianskis tiesiog mėgo įrašinėti visus savo pokalbius, o vėliau šio „melomano“ archyvas atsidūrė STT rankose. Todėl dabar į jos rūmus politikai ir kviečiami pasiaiškinti, o valdininkai netenka postų. Lyg ir reikėtų džiaugtis, kalbėti apie „apsivalymo virsmą“, „teisingumo atskaitos tašką“ ir panašias banalybes, bet neatrodo, kad valstybėje kas nors, išskyrus kelių galvų nuritinimą, keičiasi iš esmės.

Pacituosiu STT atstovę spaudai Renatą Saulytę. Atleidus D. Zabulionį ji žurnalistams sakė: „Tai analogiškas atvejis, koks buvo su buvusiu Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovu Dainoru Bradausku. Teisėsaugai neužteko duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą.“

Manau, kalbant apie D. Bradauską būtasis laikas „buvo“ netinka, kaip ir D. Zabulionio atveju. Abu neteko savo postų ne dėl ryšių su R. Kurlianskiu, o dėl ryšių su verslo struktūra, kuriai galėjo „pagelbėti“ ir į kurios pageidavimus ar pykčio apraiškas galėjo atsižvelgti. Man regis, D. Bradausko istorijoje bent šiek kiek praprusęs teisininkas rastų dešimtis priežasčių inicijuoti baudžiamąją bylą – nuo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, valstybės tarnautojo veiklos etikos principų šiurkštaus pažeidimo iki valstybės institucijų menkinimo. O kur dar garsioji prekyba poveikiu?

Kodėl to nevyksta, belieka spėlioti. Gal D. Bradauskas pernelyg daug žino, gal ir D. Zabulionio neverta smarkiau purtyti, nes konkursai jau laimėti, pinigai pajudėjo. Kad ir kaip ten būtų, dar anksti kalbėti apie „apsivalymo virsmą“ – nors kelios galvos nulėkė, sistema nepajudinta. Jei Valstybinėje mokesčių inspekcijoje būtų atliktas išsamus auditas, kas, kaip ir ką tikrino jai vadovaujant D. Bradauskui, laimėtų valstybė ir visuomenei nekiltų įtarimų, kad artimi santykiai su valdininkais vienus verslininkus gali pakylėti, o kitus sužlugdyti.

Nei STT, nei prokurorai tokio noro nerodo. Ramūnas Karbauskis, laimėjęs rinkimus, minėjo, kad politinės galios centras turėtų būti Seime. Pavienių iniciatyvų išsiaiškinti, kas iš tikrųjų valdo valstybę, parlamente atsiranda, tačiau politinės galios centras (bent jau šiandien) esti tikrai ne brolių Nasvyčių projektuotose rūmuose. Todėl valstybę galima dergti, tyčiotis iš jos pareigūnų, klimpti į korupcinių dovanų liūną ir rizikuoti tik savo postu, kuris per kelerius metus leidžia pasikloti šiltą guolį.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"