TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Brangių pinigų liūne

2015 03 03 6:00

Atrodo, kad dalis lietuvių vis dar negali atsispirti pagundai savo problemas spręsti greitais, bet brangiais pinigais. Nors situacija darbo rinkoje gerėja, o ekonomika po krizės po truputį atsigauna, neišgalinčiųjų grąžinti greitųjų vartojimo kreditų skaičius ūgtelėjo.

Lietuvos banko duomenimis, labiausiai auga didesnių nei 1 tūkst. litų ir smulkiųjų vartojimo kreditų, kuriuos vėluojama grąžinti daugiau nei tris mėnesius, skaičius ir suma – pernai per devynis mėnesius tokių kreditų skaičius padidėjo veik trečdaliu. O šiuos kreditus vėluoja grąžinti apie 70 tūkst. žmonių.

Aišku, kad tokias nedideles sumas skolinasi vidutines ir mažesnes pajamas gaunantys gyventojai. Gana lengvai prieinami pinigai (jei neskolina vienur, paskolins kitur) – su tuo teko susidurti – laikinai užglaisto kasdienio gyvenimo rūpesčius, padeda susimokėti mokesčius, pavalgyti. Tačiau tuo pat metu užkrauna ir kartais nepakeliamų įsipareigojimų, kurių tūkstančiai įvykdyti tiesiog nepajėgūs.

70 tūkst. žmonių iš pirmo žvilgsnio nėra labai daug. Pagaliau ir jų skolų suma visame privačių asmenų paskolų portfelyje gali pasirodyti smulkmena. Vis dėlto kiekvienas skolininkas – sava istorija. Pavyzdžių, kai, atrodytų, nedidelės paskolos palūkanos sugriauna šeimos gyvenimą, toli ieškoti nereikia. Kita vertus, nereikia ir pasakų apie drakoniškas palūkanas, kurios su realybe kartais turi mažai ką bendro.

Vartojimo paskolas teikiančių bendrovių atstovai dažnai kartoja, kad griežtesnis šios rinkos reguliavimas tik apribos gyventojų galimybę rinktis ir nieko realiai neišspręs – pinigų reikėjo ir reikės, taigi bus dar daugiau "šešėlio".

Bendrovių atstovai dažnai linkę neįvertinti viešojo intereso. Kodėl mums turėtų rūpėti kitų žmonių neatsakingai priimti sprendimai skolintis? Už kiekvieną gyventoją, nebegalintį išsikapanoti iš skolų, anksčiau ar vėliau sumokame visi. Bedarbio pašalpa, socialinė parama, kompensacija už šildymą, įvairios išmokos, teismų išlaidos ar socialinis būstas – parama jiems keliauja iš mūsų visų bendros sąskaitos.

Būtent dėl to prieš trejus metus Lietuvos bankas pasiūlė gana griežtas Vartojimo kredito įstatymo pataisas. Pagal jas kredito įmonės privalėtų tikrinti kliento mokumą duomenų bazėse, įvesti vadinamąjį nusiraminimo arba atvėsimo laikotarpį (nuo paraiškos kreditui gauti iki sutarties pasirašymo su kredito įmone turėtų praeiti kelios dienos) ir sumažinti bendrą vartojimo kredito metinę kainą.

Tačiau minėto įstatymo pataisos lig šiol iš vietos taip ir nepajudėjo. Seimo politikai, užuot apsisprendę, pataisas mėtė lyg karštą bulvę. Pavyzdžiui, pernai vasarą sudaryta speciali darbo grupė turėjo pateikti patobulintą pataisų variantą dar Seimo rudens sesijoje, tačiau to nepadarė iki šiol. Darbo grupės nariai aiškina, kad apie tai net nediskutavo ir nebuvo susirinkę. Peršasi išvada, kad politikai suinteresuoti šios problemos nespręsti ir apie tai net nediskutuoti. Aišku, politikus kartais kompromituoja jų pačių idėjos. Anksčiau yra buvę siūlymų su tokiais griežtais apribojimais, kad teikti vartojimo paskolas bendrovėms tiesiog neapsimokėtų.

Matyti, kad ir pati greitųjų vartojimo kredito rinka nėra vieninga. Vieni į minėtus argumentus iš dalies įsiklausė. Pavyzdžiui, jau veikia tinklalapis, kur gyventojai gali registruotis ir, kaip priklausomybių nuo alkoholio ar lošimų atveju, bendroves įpareigoti uždrausti jiems teikti kreditą. Tačiau tokią iniciatyvą remia anaiptol ne visi kreditų rinkos žaidėjai. Kaip tik – mažuma, vos 12 bendrovių. Taigi iniciatyva pasiteisina tik iš dalies.

Greitieji kreditai nėra vienas ar vienintelis būdas greitai pasiskolinti. Į Lietuvą koją jau įkėlė ir pasaulyje populiarėjanti skolinimo ir skolinimosi koncepcija, kurios angliškas pavadinimas „peer-to-peer“ (lietuviškai – socialinis skolinimas, žmogaus žmogui) – viena bendrovė jau teikia tarpininko paslaugas. Nors šis skolinimosi būdas atrodo labai pažangus ir patrauklus, sektorius taip pat menkai reguliuojamas, pasižymi didesne rizika. Galiausiai norintiems skolintis lieka bendrovės, skolinančios su užstatais, įvairūs tarpininkai, lombardai ir t. t.

Kol dalis gyventojų vis dar nėra įsisąmoninę, kokia yra greitųjų pinigų kaina ir pasekmės, akivaizdu, kad be valstybės įsikišimo apsieiti negalima. Brangūs pinigai kainuoja visiems.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"