TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Brestas, rugpjūčio 23-ioji: versija

2007 07 10 0:00

Vytautas Pociūnas išėjęs iš lifto iškart susidūrė su budinčia moterimi, kuri sveikindamasi sunkiai atsispyrė įpročiui kariškai sudaužti kulniukais. Tokia "Inturist" sistemos specifika, kurią kur kas geriau išmano kadrinis "Inturist" darbuotojas, buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas ir būsimas Lietuvos ambasadorius Baltarusijoje Edminas Bagdonas. Viešbučio administracija teisinosi dideliu svečių antplūdžiu, kad Lietuvos diplomatus įkurdino paskutiniame aukšte, nors anksčiau to niekad nedarydavo.

Atsirakinęs 909 kambarį Vytautas sustingo tarpduryje - kambarys pulkininkui labai nepatiko: kampinis, prie pat avarinio išėjimo, vienintelis trivėris langas - į vidinį kiemą, kuriame grėsmingai styrojo tušti statybininkų pastoliai. Vytautas net neprisilietė prie tvarkingai paklotos lovos - jis pažadėjęs tą patį vakarą iš Bresto grįžti į Lietuvą. Todėl tame pačiame aukšte tolėliau, 912 kambaryje, apsigyvenusiam vairuotojui liepė iš mašinos net nekraustyti daiktų.

Tačiau kai Lietuvos diplomatai Ukrainos konsulato rengtame priėmime prasitarė, jog ketina tą patį vakarą grįžti į Vilnių, kilo nepastebimas sąmyšis, lyg žlugtų koks scenarijus. Ūmai prie Vytauto ir konsulo Dainiaus Trinkūno priskreto tenykštis žurnalistas, neabejotinai Baltarusijos KGB agentas, ir primygtinai siūlė rytoj rytą daryti interviu. Planai keičiasi, teks nakvoti Breste, diplomatai paprašė vairuotojo iš automobilio bagažinės sunešti daiktus.

V.Pociūnas žinojo, kodėl jis ištremtas į Baltarusiją, - už pažymą apie projektą 2K ir kitus senus tyrimus, kur per giliai užgriebė. Tačiau jis nežinojo, kodėl apgyvendintas Bresto "Inturist" viešbučio 909 kambaryje. Vilniuje jau plačiai pasklidęs V.Pociūno, pasipiktinusio susidorojimu su jo bendražygiu Valstybės saugumo karininku Raimundu Burkovskiu, pažadas: "... Daugiau netylėsiu ir padarysiu, kad visi viską žinotų."

V.Pociūnas iš tikrųjų buvo praradęs kantrybę ir bet kokį atsargumą, užmiršęs, jog buvusiems Valstybės saugumo departamento darbuotojams ir konsulatų pareigūnams jo buvusios darbovietės pirmoji Dainiaus Dabašinsko vadovaujama valdyba taiko aktyvias operatyvines priemones, taip pat nuolatinį telefono pokalbių klausymąsi.

Buvo akivaizdu, kad V.Pociūnas identifikavo visą Lietuvą apraizgiusį klaną. Taip pat spėriai yrėsi prie naujausios klano aferos: pinigų, skirtų Baltarusijos prezidento rinkimams ir demokratijai remti, vagystės, savaitgaliais rengdamas puotas pasienyje (Druskininkuose) klanas tyčiodavosi iš "kvailų amerikonų". V.Pociūnas keliskart dėl to važiavo į Klaipėdą, ypač geros nuotaikos grįžo paskutinį kartą. Kadangi šių pinigų srauto perėmimas buvo bendra su Baltarusijos KGB operacija, tokiomis pat bendromis pastangomis buvo likviduotas ir pavojingas liudininkas.

Ypač klano įniršį sukėlė V.Pociūno atsakymas į vieno smalsaus žurnalisto privatų klausimą: kas vienija šiuos skirtingus žmones? "Žydrumas ir kagėbizmas", - atsakė Vytautas, primindamas Kembridžo penketuto istoriją. Gal todėl kerštas pulkininkui buvo ruošiamas pasitelkus visą iškrypėlių vaizduotę, nekreipiant dėmesio į logiką ir sveiką protą. Atgabenant senus moteriškus paltus, lyg į kaimą, o ne svetimą valstybę. Ir paskui platinant visiškai absurdiškas fantazijas, kad girtas karininkas šlapinosi pro langą ir iškrito. Kuo šlykščiau - tuo geriau. Antroji operacijos fazė - aukos šmeižtas ir kompromitavimas - buvo ne mažiau svarbi nei pirmoji - likvidavimas.

Tačiau planas per plauką vos nežlugo - trys lietuviai kaip mūrai nė neįpusėjo brendžio butelio, apie girtumą negalėjo būti nė kalbos. Tačiau ekspertizės promilėms užteko. Paskutinę akimirką ekspertizės vieta dėl nežinomų priežasčių buvo pasirinkta kita: Viena buvo pakeista finliandizuotu (Kremliaus valdomu) Helsinkiu. Jaunas Generalinės prokuratūros prokuroras Justas Laucius, svajojantis apie karjerą, nenukrypo nuo nubrėžto kurso, vedusio prie nelaimingo atsitikimo versijos.

Byloje teigiama, kad budėtoja nusileidusi iki pirmo aukšto dešimčiai minučių. Net sportininkė senu lėtu liftu nebūtų taip greitai apsisukusi. Jie, atėję ir išėję pro avarines duris, mažiausiai turėjo pusę valandos. V.Pociūno siela matė, kaip jo nebylus kūnas nulaužtu kaklu skrieja pro langą ir dingsta tamsoje. Toliau - tyla.

Tačiau V.Pociūnas savo krauju nubrėžė tikrąjį Lietuvos politinės korupcijos žemėlapį su klano užvaldytomis valstybės institucijomis. Jeigu klano nariai - politinio elito, specialiųjų tarnybų suformuoto "perestroikos" metais - nariai už rankos nutveriami vienoje institucijoje, jie keliauja į kitą. Iš Prezidentūros persikrausto į Valstybės saugumo departamentą arba diplomatinę tarnybą, kaip Turniškių skandalo herojai.

Prie Prezidentūros, Užsienio reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto pridūrę Konstitucinį, Vyriausiąjį administracinį teismus ir pamatysime tą žemėlapį, kurį ketino pateikti V.Pociūnas. Pulkininkas savo žodį ištesėjo: visi viską sužinojo. Klanas išvilktas į dienos šviesą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"