TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Britų patirtis: mokestis mažesnis, o pajamų daugiau

2014 05 08 6:00

Ieškant galimų šaltinių pensijoms kompensuoti viešai daugiausia diskutuota apie tris būdus: didesnius mokesčius, kitų išlaidų mažinimą ir dalies valstybei priklausančio turto privatizavimą. Nepelnytai nuošalyje liko dar vienas potencialus šaltinis – mokesčių mažinimas. Būtent šį būdą, kad surinktų į biudžetą daugiau pajamų, ką tik sėkmingai įgyvendino Jungtinės Karalystės politikai.

2010 metais leiboristų vadovaujama vyriausybė paliko valdžią padidinusi aukštutinį progresinio gyventojų pajamų mokesčio tarifą nuo 40 iki 50 procentų. Toks tarifas taikytas metinėms pajamoms, siekiančioms 150 tūkst. svarų sterlingų (apie 630 tūkst. litų) ir daugiau. Pernelyg didelį mokestį kritikavusi konservatorių vadovaujama vyriausybė praėjusiais metais sumažino viršutinį laiptelį nuo 50 iki 45 procentų. Tuomet kalbėta, kad biudžetas gali netekti 100 mln. svarų sterlingų (apie 420 mln. litų).

Tačiau oficialios prognozės dėl mokesčių mažinimo pasekmių nepasitvirtino. Realūs šio žingsnio rezultatai – šokiruojantys, bet gerąja prasme. Biudžetas, užuot netekęs lėšų, jau per pirmus metus buvo papildytas stulbinamais 9 mlrd. svarų sterlingų (apie 38 mlrd. litų), kuriuos sumokėjo daugiausia uždirbantys britai. Iš viso pagal aukščiausią progresinio mokesčio tarifą sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) suma per vienus metus padidėjo nuo 40 iki 49 mlrd. svarų. Taigi GPM tarifo sumažinimas 5 proc. padidino sumokėtą mokestį 23 proc., t. y. beveik ketvirtadaliu. Išaugusios pajamos leido apkarpyti mokesčius dar ir mažiausiai uždirbantiems žmonėms.

Žymus amerikiečių ekonomistas Arthuras Lafferas ryšį tarp mokesčių tarifų ir mokesčių pajamų pavaizdavo kreive, kuri ilgainiui ir pradėta vadinti autoriaus vardu – Lafero kreive. Ji parodo, kad pasitaiko atvejų, kai mokesčių kėlimas gali padidinti mokesčių pajamas, bet lygiai taip pat mokesčių didinimas pajamas gali sumažinti, o mokesčių mažinimas – padidinti.

Kodėl taip yra? Kaip aiškino ekonomistas, mokesčių tarifo keitimas visuomet turi dvi pasekmes: aritmetinę ir ekonominę. Aritmetinė pasekmė yra tokia, kad mažinant mokestį mažėja ir to mokesčio pajamos, o ekonominė - kad mažinant mokestį atsiranda paskatų daugiau dirbti, gaminti, įdarbinti dar žmonių, ir tai teigiamai atsiliepia visai ekonomikai. Žymiosios kreivės autoriaus žodžiais, “aritmetinis efektas visuomet veikia priešinga linkme nei ekonominis. Taigi, kai sudedamos aritmetinės ir ekonominės mokesčių tarifo keitimo pasekmės, mokesčių keitimo poveikis mokesčių pajamoms nebėra toks akivaizdus”.

Vienas svarbiausių dalykų, lemiančių mokesčių keitimo poveikį ekonomikai ir surenkamoms pajamoms, yra mokesčio mažinimo apimtis. Jeigu du skirtingi tarifai mažinami vienodai, ryškesnį poveikį turės didesnio tarifo sumažinimas. Tai sukurs daugiausia ekonominių paskatų dirbti ir kurti daugiau.

Jei perkeltume šias A.Laffero įžvalgas į Lietuvos mokesčių sistemą, kurį gi mokestį labiausiai apsimokėtų mažinti? Lietuvoje vienos didžiausių yra “Sodros” įmokos – jos sudaro beveik 31 proc. darbuotojo uždarbio. Nuo tokių “Sodros” įmokų bėgama į šešėlį. Kaip rodo 2014 metais atlikta gyventojų apklausa, darbo rinkos šešėlis sudaro net penktadalį visos Lietuvos šešėlinės ekonomikos.

Tačiau turint deficitinį “Sodros” biudžetą kalbėti apie valstybinio socialinio draudimo įmokų mažinimą nepopuliaru. Kai kurie politikai net baiminasi siūlymo įvesti “Sodros” įmokų viršutines ribas, nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tam pritaria. Ėmus taikyti vadinamąsias įmokų lubas, “Sodra” turėtų trumpalaikių praradimų, tačiau atsirastų ir teigiamas ekonominis poveikis: paskata didinti atlyginimus, kurti geriau mokamas darbo vietas, kelti užsienio investicijas į Lietuvą, čia steigti naujus tarptautinių įmonių padalinius ir kita. Skaičiuojama, kad bendra biudžeto netektis sudarytų ne baimę keliantį milijardą, o apie 40-60 mln. litų.

Galbūt mūsų politikus galėtų įkvėpti Gruzijos, kuri prieš dešimtmetį radikaliai sumažino socialinio draudimo įmokas nuo 31 iki 20 proc., pavyzdys. Rezultatas – triuškinama sėkmė: jau per pirmus tarifo sumažinimo metus pajamos padidėjo 45 procentais.

Lietuvos politikai nuogąstauja, kad teigiami mokesčių mažinimo rezultatai gali pasirodyti ne iškart, o su trumpalaikiais neigiamais padariniais teks tvarkytis čia ir dabar. Tai prilygsta žemos kvalifikacijos darbuotojo baimei didinti kvalifikaciją, nes mokymų laikotarpiu laikinai sumažėtų jo pajamos. Akivaizdu, kad nepersikvalifikavęs darbuotojas ir liks pasmerktas gauti mažą atlyginimą. Tas pat šalies biudžeto atveju – nemažindami mokesčių būsime pasmerkti kentėti dėl didelio šešėlio ir menkų paskatų dirbti bei kurti. Jungtinės Karalystės, Gruzijos ir kitų valstybių patirtis rodo, kad apsimoka mažinti pernelyg didelius mokesčius. Kuo skubiau tai padarysime, tuo greičiau ateis tas “ilgasis laikotarpis”, kai pajusime tikrąją mokesčių sumažinimo naudą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"