TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Briuselio burbulas

2013 02 05 6:00

Šios savaitės pabaigoje vyksiančioje Europos Sąjungos Vadovų Taryboje bus svarstomas Bendrijos ilgalaikės ekonominės raidos pagrindu turėsiantis tapti 2014-2020 metų biudžetas. Jau dabar aišku, kad jis bus mažesnis negu planuota.

Iš tiesų gali būti pridėti keli milijonai Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams, bet greičiausiai tos lėšos bus paimtos iš Infrastruktūros fondo, todėl Lenkija turės atidėti mums svarbaus kelio Lietuvos link tiesimą.

Viena pagrindinių temų, susijusių su biudžeto tvirtinimu, yra didėjantis šalių ir verslo bendruomenės nepasitenkinimas Briuselio biurokratija. Europos Komisija (EK) skelbia tiek daug naujų iniciatyvų, kad pradėta kalbėti apie sukurtą teisinį burbulą. Tų pasiūlymų nėra laiko įgyvendinti, o ir norėdamas juos perskaityti, užtruktum ne vieną dieną. Reikėtų nepamiršti, kad tas iniciatyvas dar reikia perkelti į nacionalinę teisę, parengti darbuotojus, dokumentus ir t. t. Todėl dažniausiai ministrai, užsiėmę savo šalies žmonių problemų sprendimu, apie daugelį EK pasiūlymų žino tik iš nuogirdų.

Linksmiausia šioje istorijoje yra tai, kad Lietuvos valdžia net nesupranta, kas vyksta. Premjeras bijo prieštarauti, nes gali supykti Europos Komisijos klerkai, o ponia Dalia Grybauskaitė atvirai kaltina ES šalių vadovus, nenorinčius pūsti šio smulkmeniškų iniciatyvų burbulo, politinės valios stoka.

Kalbant apie Baltijos kelią vienas pagrindinių jo reikalavimų buvo riboti nomenklatūros įtaką. Todėl ES 2014-2020 metų biudžeto svarstymas turėtų būti susietas su poreikiu sumažinti Briuselio burbulą, pertvarkyti EK darbą ir taip išdėstyti lėšas pagal konsoliduotas priemones, kad jos skatintų ekonomikos augimą ir būtų lengvai įgyvendinamos.

Anksčiau buvo paprasčiausiai sakoma, jog ekonomika turi augti. Dabar sąvoka "augti" apipinama įvairiais sinonimais. Augimas turi būti visaapimantis, efektyviai naudojantis išteklius, išmanus, žalias ir taip toliau. Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama ir socialiniams ekonomikos augimo aspektams, paprasčiau tariant - jeigu ūkis auga, tai turi jausti visi piliečiai.

Mokslas teigia, jog ekonomikos augimą didele dalimi lemia techninė pažanga. Tai savo ruožtu reiškia, kad sena gamyba išnyksta arba perkeliama į kitus kraštus, atsiranda naujos technologijos. Kai kurie žmonės tampa bedarbiais, nes jų įgūdžiai neatitinka naujų reikalavimų, o įmonės tiesiog uždaromos.

Jei Vyriausybė nieko nedaro, aktyvesnė dalis gyventojų emigruoja, o pasyvesnė pamažu sminga į abuojumo ir gyvenimo iš pašalpų liūną. Todėl ir sakoma, kad valdžia turi stengtis sukurti palankias sąlygas verslui plėtoti, nes tada atsirastų naujų darbo vietų. Tačiau ne visi žmonės iš karto supranta, kaip pasinaudoti atsiradusiomis galimybėmis. Daug veiklos perkeliama į didesnius miestus, tad rajonuose galimybės plėtoti naują verslą yra menkesnės.

Visos šios priežastys lemia būtinybę įgyvendinti aktyvią ir kryptingą Vyriausybės socialinę politiką, kuri padėtų žmonėms rasti naują darbo vietą, o regionams - naujų veiklos sričių. ES biudžetas yra vienas iš tokios politikos finansavimo šaltinių.

Gaila, jog pastaruoju metu nenorima dairytis aplinkui ir mąstyti globaliau. Atrodytų, svarbiausia yra tai, kad sodyboje sudygo bulvės. Baltijos kelyje stovėjo kita Lietuva.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"