TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Būkite tokie tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas

2014 02 22 6:00

Ši paskutinė Evangelijos pagal Matą 5-ojo skyriaus eilutė šimtmečius „varo iš galvos“ vienuolynų naujokus ir naujokes, klierikus ir kitus tobulumo siekti panūdusius žmones. Būti tokiam tyram ir geram, tokiam meilingam ir teisingam, kaip dangiškasis Tėvas! Tai gal ir tokiam išmintingam, galingam?

Įvairūs dvasiniai mokytojai lieja prakaitą tuos naujokus ramindami ar nedrąsiai drąsindami ir dažniausiai nepastebi, kad Mt 5,48 paslaptis visiškai paprasta. Keblumas atsiranda pavienius Šventojo Rašto posakius „išlupus“ iš konteksto! Privalu pasižiūrėti, kokioje aplinkoje tie žodžiai pasakyti. Galbūt jie pateikia išvadą iš ilgesnės Jėzaus kalbos, pavyzdžio ar palyginimo?

Taigi prieš Mt 5,48 eina Mt 5,44-45: „O aš jums sakau: Mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus, kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai; jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų.“ Štai koks dangiškojo Tėvo tobulumas: Jo gailestingumas turi būti mums pavyzdys.

Ar pastebėjome tokį švelnų niuansą: Kūrėjas leidžia savo saulei tekėti net pirma blogiesiems, paskui -geriesiems. Mus, žmones, gyvius ir augalus šildanti saulutė – Dievo sukurta, mums geriems ir nelabiems padovanota! Visą gamtą ir žmones gaivinantis lietutis - mūsų dangiškojo Tėvo dovana, ir jis leidžia, kad lietus palaistytų tiek švento žmogaus, tiek nusidėjėlio sklypą (ir kolūkių laukus neblogai laistydavo), nors pamaldiesiems turbūt norėtųsi, kad saulės ir lietaus dovanų jiems tektų daugiau negu tiems, kurie netiki Dievą ir Jam nesimeldžia. Bet Kūrėjas nenori pagal kažkokį kainoraštį (po tiek ir tiek poterių) pirkti savo kūrinių palankumą.

Neužmirština dar viena Šventojo Rašto tekstų aiškinimo taisyklė: žiūrėti, kas ta tema pasakyta kurioje kitoje Šventojo Rašto vietoje (ar vietose), nes Šventąjį Raštą geriausiai aiškina pats Šventasis Raštas. Negudraukime: gal vienas Šventojo Rašto posakis paneigs kitą, verčiau klauskime, kaip vienas posakis paaiškina, atskleidžia kitą.

Prieš porą savaičių jau pastebėjome, kad Mt 5-7 išdėstytas Kalno pamokslo taisykles trumpiau pakartoja Lygumos pamokslas Lk 6, 20-49. Ten vietoj „būkite tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas tobulas“, tiesiog trumpai drūtai pasakyta: „Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas!“ Štai mums ir daugeliui asketikos mokytojų neįkandamo galvosūkio sprendimas: būkite gailestingumu panašūs į dangiškąjį Tėvą!

Kristaus dvasią puikiai pažįstantis apaštalas Paulius laiške Romos tikintiesiems plačiau išdėsto krikščionio elgesio taktiką: „Niekam neatmokėkite piktu už pikta, rūpinkitės tuo, kas gera visų žmonių akyse. Kiek galima ir kiek nuo jūsų priklauso, gyvenkite taikoje su visais žmonėmis. Nekeršykite patys, mylimieji, bet palikite tai Dievo rūstybei; juk parašyta: mano kerštas, aš atmokėsiu, sako Viešpats. Verčiau, jei tavo priešininkas alksta, pavalgydink jį, jei trokšta, pagirdyk jį. Taip darydamas tu krausi žarijas ant jo galvos. Nesiduok pikto nugalimas, bet nugalėk pikta gerumu.“ (Rom 12, 19,21)

Vaizdingas posakis „mano (Dievo) kerštas (atpildas)“ reiškia - tik Dievas yra teisingas teisėjas. Mes dažnai nežinome kito žmogaus tikrųjų nusistatymų ir tų sąlygų, kurios jį pastūmėjo nevykusiai mūsų atžvilgiu pasielgti. „Krausi žarijas“ jau buvo pasakęs ST išminčius Patarlių knygoje (25,22), ir tai reiškė: jeigu priešininkas turi nors kiek žmoniškumo, jis susigės ir iš priešo taps tavo draugu.

Palaimintasis Jurgis Matulaitis nuo jaunų dienų buvo pasirinkęs šūkį Vince malum in bono – nugalėk blogį gėriu – ir daug kartų tuo laimėdavo.

Turime progą sugrįžti prie Mt 5, 38-39: „Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: Akis už akį ir dantis už dantį“ (ST, Kunigų knyga 24,20). Anuomet, Senojo Testamento laikais, tai jau buvo pažanga, nes pagonių etika leisdavo vieną dantį ar akį išmušusiam priešininkui visą galvą nuimti. Bet Jėzus ir šios taisyklės nepalaiko: „O aš jums sakau: nesipriešink piktam (žmogui), bet jei kas tave užgautų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kitą.“

Žinoma, tai galioja lygios padėties asmenims. Kieno visuomeninė ar bažnytinė padėtis reikalauja orumo, leistina, o kartais ir privaloma net per teismą reikalauti, kad įžūlus šmeižtas būtų atšauktas.

Kaip aksiomas skambančius Kristaus posakius priimsime protingai, išmintingai. Ne kiekvienu atveju privalome leisti, kad mums ant galvos malkas kapotų. Anaiptol. Ir pats Jėzus vyriausiojo kunigo teisme, gavęs tarno antausį, oriai atsakė: „Jei pasakiau netiesą, įrodyk, kad tai netiesa, o jei tiesą, – kam mane muši?“ (Jn 18,23)

Oriai, tačiau be neapykantos ir neatmokant tuo pačiu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"