TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Būsimos naudos skaičiuoklė

2014 02 04 6:00

Pirmąjį šių metų mėnesį įstatymų leidyboje nestokota ne tik originalių pasiūlymų, bet ir jau greitai, matyt, kūnu tapsiančių veiksmų, kuriuos apibūdinant kirba noras pasitelkti pusiau sportinį terminą – nacionaline sporto šaka tampantį šokinėjimą ant grėblio.

Kad ir kokios pakraipos politikai tampa valdančiąja dauguma, visi ateina su didžiuliais užmojais, o apsižiūrėję, jog nusiteikė gerokai aukščiau finansinių galimybių, irgi visi iškart sužiūra į vieną pusę – į mokesčius bei visokias keistas akcijas ir pasikliauna aritmetikos žiniomis. Tačiau jos, kaip vėliau be išimčių paaiškėja, vajų paremiamoje valstybės mokesčių politikoje visada apvilia. Visada.

Ir visada, norint pateikti naują mokestinį siūlymą, pasitelkiama aritmetika, lyg nebūtų buvę maisto pramonės, žiniasklaidos, kitų sektorių įmonių bankroto, padidinus pajamų ir pridėtinės vertės mokesčius bei akcizus ir rinką užplūdus gerokai pigesnei produkcijai iš Rytų ir Vakarų, lyg būtų išplėštas milijardas aršiose kautynėse su šešėliu ar gauti milijonai apmokestinus vadinamąjį prabangų turtą, lyg būtų akivaizdžiai padidėjusios valstybės biudžeto pajamos, nuo 18 proc. iki 19 proc., o paskui jau ir iki 21 proc. padidinus pridėtinės vertės mokestį, nors jis laikomas lengviausiai surenkamu. Padidėjo tik visuomenės skurdas.

Dabar ir vėl: nusprendžiama apmokestinti galingesnes transporto priemones. Sakytum, bala jų, tų automobilių, nematė – kas geba tokį nusipirkti, gal ir mokestį sumokės. Tik naudos iš to menka ašarėlė vandens stiklinėje, vien papildoma erzelynė ir taip nervingoje tautoje. Didesnį rinkėjų nepasitenkinimą kelia ta aritmetika, kuri paliečia dažno kišenę.

Atrodytų, visuomeniškai patrauklūs ir atsakingi galėtų būti sprendimai nustatyti 5 proc. mokestį už parduodamą medieną privatiems miško savininkams (juk kas nenorėtų, kad būtų tvarkomi privačių miškų keliai) arba dar labiau padidinti akcizą alkoholiniams gėrimams, jeigu papildomomis pajamomis bus kompesuotos išmokos daliai pensininkų. Bėda, kad pastaruoju atveju, kaip galima prognozuoti jau dabar, tų pajamų ne tik nepadaugės, bet veikiausiai sumažės, ir tai rodo Finansų ministerijos parengta statistika. Antai pernai, kaip ir kasmet, buvo didinami ir alkoholio, ir tabako, ir dyzelino akcizai, tačiau per 11 praėjusių metų mėnesių šio mokesčio buvo gauta 88,4 mln. litų, arba 2,9 proc. mažiau nei planuota, ir 0,5 proc. mažiau nei per „pigesnių“ 2012-ųjų atitinkamą laikotarpį. Sakytum, gyventojai dažniau atsisako žalingų įpročių ir rečiau perka dyzeliną, tačiau juk taip nėra. Rinkos tyrėjai tiesiog daugiau šiukšliadėžėse aptinka tuščių cigarečių pakelių su slaviškais užrašais, ir plačiau ima šypsotis nelegalūs alkoholinių gėrimų bei degalų pardavėjai.

Kitaip būtų sunku paaiškinti, kad per minimą laikotarpį negauta ir ketvirčio milijono litų planuoto lengviausiai surenkamo pridėtinės vertės mokesčio. Priminsiu, kad šis mokestis yra galutinis, apskaičiuotas jau prieš tai pridėjus ir akcizą, ir ant jo lipdomą prekybinį antkainį, kurį prekybininkai irgi nustato procentais, o ne centais. Kai per didelė tampa bet kurios prekės kaina, mažesnes pajamas gaunantys žmogeliai dažniau žvalgosi „akcijų“ arba apsiperka turguje, kuris nebūtų niekuo blogas, jei visada būtų žinoma, kas jame parduodama.

Tie 5 proc. už parduotą medieną irgi, matyt, tiesiogiai paplonins ne visų gyventojų kišenes, o tik tų, kurie nusprendžia dalį savo miško medienos parduoti, nors labai plintant bioenergetikai negali žinoti, ar ir tai neatsilieps plačiau. Didžioji šio mokesčio bėda kita. Jis, kaip ir dauguma kitų mokesčių, keliaus į bendrą valstybės biudžeto katilą, o iš čia jau bus paskirstytas ten, kur politikai nuspręs rudenį svarstydami valstybės biudžeto sandarą. Veikiausiai privačių miškų keliams nieko ir neteks, ir niekas jų tikrai neasfaltuos, o galbūt dalelė bus skirta pensininkams kaip kompensacija už negautas planuotas akcizo pajamas.

Be kita ko, ir nedidinant jokių mokesčių, papildomų galimų pajamų vastybei tarsi pats dangus (o gal ir Baltarusija) pametėjo. Tie keliasdešimt tūkstančių šernų, kuriuos jau pradėjo pyškinti medžiokliai, – tai juk tikrų tikriausia delikatesinė mėsa, kurios 300 gramų konservų dėžutė parduotuvėje beveik 5 litus kainuoja. Tai ir skaičiuokime, kiek būtų galima milijonų litų pensininkų daliai surinkti, konservais pavertus bent porą dešimčių tūkstančių jau pasmerktų šernų, kurių kiekvienas vidutiniškai bent po 150 kg mėsos atiduotų, jeigu jau tokiai masinei vargšų žvėrių egzekucijai nusiteikta. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tvirtina, kad netgi afrikiniu gripu užsikrėtusio šerno mėsa žmogaus organizmui nekenkia, skirtingai nei užsikrėtusiųjų trichinelėmis. Tačiau net ir pasiuntus vieną kitą aptiktą „afrikinį“ į krematoriumą, dar oi kiek sveikų lieka.

Negražu skaičiuoti svetimus pinigus, tačiau nusiteikimas medžiotojams už kiekvieną nušautą šerną mokėti po 250 litų premiją su visa mėsa kvepia nevisiškai skaniai ir verčia abejoti, ar iš tiesų valstybė stokoja lėšų pensijoms kompensuoti.

Galima pajuokauti, kad nevalia mėsinėti šerno, kuris dar girioje laksto. Bet juk ir iškart du kartus padidintas akcizas bus pradėtas rinkti tik balandį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"