TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Būti narkomanu Lietuvoje apsimoka

2010 11 11 0:00

Mažinamos pensijos, mokesčių mokėtojai verčiami veržtis diržus, primenama pareiga mokėti sveikatos draudimo įmokas, tačiau šiuo metu Lietuvoje labiau apsimoka būti narkomanu, alkoholiku ar toksikomanu, nes taip galima nemokant jokių sveikatos draudimo įmokų gauti visas sveikatos priežiūros paslaugas nemokamai. Atrodytų, tai absurdas, kodėl mokesčių mokėtojai turi mokėti už medicinos pagalbą asmenims, sąmoningai piktnaudžiaujantiems narkotikais ar alkoholiu? Juk nemažai jų kasdien daro piktybinę žalą gyventojams - vagia, plėšia, grasina, terorizuoja šeimas, artimuosius, nedirba ir nesimoko. Deja, tas paradoksas užfiksuotas Seimo priimtame Sveikatos sistemos įstatymo 47 str. 2 dalyje, kurioje vardijama, kam priklauso Valstybės laiduojama (nemokama) sveikatos priežiūra. Šiame straipsnyje, šalia kitų valstybės draudžiamųjų, numatyta, kad Valstybės laiduojamai (nemokamai) sveikatos priežiūrai priskiriama: 7) asmenų, sergančių tuberkulioze, lytiniu keliu plintančiomis ligomis, ŽIV (AIDS), užkrečiamosiomis, endokrininėmis, psichikos, onkologinėmis ligomis, priklausomybės nuo alkoholio sindromu, narkomanijos, toksikomanijos ir kitomis Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyto sąrašo ligomis, bei nėščiųjų asmens sveikatos priežiūra.

Kažin ar Lietuvos gyventojams priimtinas toks socialinis teisingumas? Ar jie sutinka mokėti sveikatos draudimo įmokas už veltėdžius narkomanus ir alkoholikus? Ekonominio pakilimo laikais priimta tokia teisinė nuostata šiuo metu yra nebepakeliama Lietuvos visuomenei ir neabejotinai turėtų būti peržiūrėta. Juolab kad to paties straipsnio trečia dalis numato: "Valstybės laiduojamos sveikatos priežiūros mastai numatomi įvertinus gyventojų demografinius, sveikatos ir aplinkos kokybės rodiklius bei jų kitimo tendencijas."

Akivaizdu, kad tokia Sveikatos sistemos 47 str. 2 d. įstatymo nuostata neskatina narkomanų nustoti vartoti narkotikus bei gydytis nuo priklausomybės, dalyvauti darbinėje ir visuomenei naudingoje veikloje. Atsižvelgiant į sunkmetį, kai kas penktas Lietuvos gyventojas gyvena žemiau skurdo ribos, neabejotina, jog Lietuvos mokesčių mokėtojai nebeišgali mokėti už žalingą veiklą vykdančių asmenų sveikatos priežiūrą (ir ne tik būtinąją, bet visą), todėl ši įstatymo nuostata turėtų būti iš naujo svarstoma bei ieškoma neatidėliotinų būdų motyvuoti alkoholikus ir narkomanus keisti savo gyvenseną ir mažinti žalą visuomenei. Juolab kad oficialios statistikos duomenimis, kovoti su priklausomybe nuo narkotikų nepavyksta (o gal dėl to ir nepavyksta?) - sergamumas narkomanija didėja ir 2009 metais pakilo iki 10,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų. 2008-aisiais šis rodiklis buvo 8,1. Bendras psichikos ir elgesio sutrikimų skaičius vartojant narkotines medžiagas turi ryškią augimo tendenciją. 2009 metų gale narkomanų ir toksikomanų iš viso Lietuvoje užregistruota 5954 asmenys. Ta visuomenės dalis, kuri kitų sąskaita elgiasi rizikingai, nesaugo savo sveikatos ir nori toliau "kaifuoti" be jokių pareigų visuomenei, neturėtų tikėtis labai lengvai prieinamos sveikatos priežiūros pagalbos, apmokamos mokesčių mokėtojų, ypač krizės sąlygomis. Todėl mokesčių mokėtojų lėšomis suteikiant teisę narkomanams ir alkoholikams gauti nemokamą sveikatos pagalbą svarbi narkotikais nepiktnaudžiaujančios visuomenės dalies moralinė teisė įpareigoti priklausomus asmenis prisiimti pareigą gydytis nuo priklausomybės (pvz., įteisinti priverstinę pareigą gydytis nuo narkotikų priklausomybės). Tačiau tokių pareigų jokiame teisės akte iki šiol nenumatyta, nors kitose valstybėse jau seniai egzistuoja. Deja, ministro R.Šukio vadovaujama Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nieko nedaro ir toleruoja tokią socialinę neteisybę bei netvarką priklausomybių srityje (įskaitant ir alkoholikų išblaivinimą sveikatos priežiūros įstaigose už mokesčių mokėtojų lėšas).

Valstybės ligonių kasos interneto svetainėje skelbiama: "Apsidraudęs žmogus įgyja daug didesnį pranašumą prieš neapsidraudusįjį, nes gauna ne tik būtinąją medicinos pagalbą, o visas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, numatytas įstatymo. Jei žmogus nemoka asmens fizinių pajamų mokesčio ir nėra savarankiškai apsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu, už medicinos paslaugas (išskyrus būtinąją pagalbą) turi mokėti pats pagal nustatytus bazinius paslaugų įkainius."

Per Valstybinę ligonių kasą finansuojamai Priklausomybių gydymo programai 2005-2008 metais skirta beveik 7 mln. litų. 2009-2013 metais milijonų yra skirta ir SAM planuoja dar daugiau. O rezultatas koks?

Sveikatos apsaugos sistemoje vis dažniau kalbama tik apie teises, o kur nemokamai sveikatos paslaugas gaunančiųjų pareigos?

Skaitytojas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"