TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Chaoso ir įtampos kupinas pasaulis

2015 09 08 6:00

Pasaulis po šios vasaros tapo dar nesaugesnis. Ši įtampa jau įžengė į Europą, regioną, kuris dešimtmečius gyveno be karo ir didesnių sukrėtimų, o po šaltojo karo kilęs karinis konfliktas buvusioje Jugoslavijoje atrodė tarsi šiurpi išimtis iš taisyklės.

Nurimus karo židiniui buvusioje Jugoslavijoje, įtampa Europoje persikėlė į rytinę jos pusę. Nuo 2014 metų nerimsta karinis konfliktas Rytų Ukrainoje. Doneckas yra tik 1145 kilometrai nuo Vilniaus. O šią vasarą naujas iššūkis atėjo į Europą iš pietų.

Tie Lietuvos žmonės, kurie poilsiui pasirinko Graikijos salas, ypač esančias arčiau Turkijos, ar Siciliją, kurie keliavo automobiliu per Makedoniją ar šalia esančią Vengriją, galėjo savo akimis įsitikinti, su kokiu nauju iššūkiu dabar susiduria Europa. Tai gali labai stipriai pakeisti viso žemyno šalių, įskaitant ir Lietuvos, veidą. Nerimo ženklus Europoje galėjo regėti ir tie, kas keltu pasirinko kelionę iš Prancūzijos į Angliją per Lamanšo sąsiaurį.

Nors kai kurie mūsų aukšti politikai vasarą ramino, esą priimsime keletą šimtų imigrantų ir tuo viskas baigsis, jau buvo aišku, kad tai tik tušti žodžiai. Šie pabėgėliai - tik pradžia. Dalis jų į Europos šalis, įskaitant ir Lietuvą, atvyksta po įvykių Rytų Ukrainoje, bet dauguma iš plataus regiono tarp Libijos ir Pakistano, kur ramybės salelės, tokios kaip naftą ir kitus energijos resursus turinčios Persijos įlankos šalys, atrodo tarsi gerovės ir prabangos miražas dykumoje aplink siaučiant didelėms audroms.

Todėl Lietuvos žmonėms, norintiems žinoti, kas laukia ir mūsų valstybės, būtina suvokti daug platesnius tarptautinės politikos klausimus, o ne vien tai, kas vyksta Lietuvoje. Net ir įvykiai, vykstantys toli nuo mūsų valstybės, mums gali daryti didžiulį poveikį. Tik visa tai analizuojant labai svarbu vengti stereotipų "juoda-balta". Reikia suvokti įvairių šalių interesus, kai ima įsigalėti realizmo ir galios viršenybės principai.

Būtent remdamosi šiais principais įtakingiausios pasaulio valstybės, nepaisydamos ankstesnio priešiškumo viena kitai, sėda prie stalo labiausiai neįtikėtinose derybose, iš kilusio chaoso bandydamos formuoti kokią nors tvarką.

Pavyzdžiui, siekdami iš beveik žlugusios Sirijos valstybės sukurti ką nors, kas bent neprimintų juodosios skylės, karštligiškai išeities ieško ne tik partneriai, bet ir neseni priešininkai: JAV, Rusija, Saudo Arabija ir Iranas. Šių šalių politikai, diplomatai derasi tiek slapta, tiek viešai nebe pirmą savaitę, tačiau apie tai Lietuvoje mažai žinoma. O juk nuo to, kaip bus išspręsta Sirijos problema, matyt, priklauso ir galimybė reguliuoti milžiniškus pabėgėlių srautus, dabar tiesiog užplūdusius Europą.

Taip pat vasarą prie bendro stalo susėdę Europos Sąjungos ir įtakingiausių šalių politikai, įskaitant JAV, Iraną ir Rusiją, atrišo Teheranui sankcijomis supančiotas rankas, kad nukreiptų jas prieš ,,Islamo valstybę“. Jos nepažabojus, nebus galima realiau išspręsti ir chaoso problemos Libijoje. Ji, kaip ir Sirija, jau teliko valstybė popieriuje. Iš šių šalių, kuriose ėmė siausti islamistai, pabėgėliai plūsta į Europą. O juk dar yra didžiulė Nigerija su islamistais iš "Boko Haram", Somalis su ,,Al Shabab“ ir t. t.

Kiekvienas tų konfliktų bei iššūkių, su kuriais dabar susiduria tarptautinė bendruomenė, turi savo priežastis bei ištakas. Tačiau galima drąsiai teigti, kad viena bendra priežastis yra arba tarptautinės bendruomenės negebėjimas reaguoti į vidines tų šalių problemas, arba karinės intervencijos principo suabsoliutinimas.

Vakarai, tiesa, prieš vykdydami intervenciją oficialiai paskelbdavo, kad rengiasi įsiveržti į vieną ar kitą šalį, o Rusija pritaikė slapto, užmaskuoto karo taktiką. Vakarai savo intervencijos tikslu nelaikė kurios nors valstybės padalijimo teritorijos požiūriu arba į įtakos zonas, juo labiau jų prijungimo prie savo šalies. Rusija nuėjo aneksijos keliu.

Tačiau dabar, žvelgdamos į vis didesnį pasaulyje tvyrantį chaosą, įtakingiausios pasaulio šalys sėda prie bendro stalo ieškodamos šių problemų sprendimo. Suvokiama, kad jei tas chaosas dar išplis, jis gali tapti nebesuvaldomas. Ir nesvarbu, kas dėl jo kaltas.

Visiškai galimas dalykas, kad būtent toks tarptautinės politikos suvokimas netrukus nulems ir Vakarų požiūrį į situaciją Ukrainoje, taip pat ir į mūsų, Baltijos valstybių, saugumą. Kol Lietuvos žmonės džiaugėsi vasaros atostogomis, vienas svarbiausių klausimų, diskutuotų politikų ir ekspertų, dirbančių tarptautinių santykių, saugumo ir geopolitikos klausimais, buvo Baltijos valstybių saugumas bei likimas.

Viena svarbiausių žinių, kurią Vakarai siuntė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, buvo ta, kad Baltijos šalių saugumas, teritorinis vientisumas yra raudona linija, kurios Kremlius tikrai negali peržengti. Kitaip milžiniška įtampa priartėtų jau prie Maskvos slenksčio.

Tačiau Baltijos šalių saugumas priklauso ir nuo situacijos Rytų Azijoje. Šį kartą jau ne nuo Rusijos, o nuo Kinijos politikos bei galimo Vakarų atsako į ją. Tai irgi būtų naudinga visiems suvokti, nes tai tiesiog dar vienas įrodymas, kaip šių dienų pasaulyje vieno regiono saugumas priklauso nuo įvykių kitame, kad ir labai tolimame regione.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"