TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Chaoso šaltinis – politikų arogancija

2016 06 30 6:00

Valdantieji, regis, nesitikėjo, kad Seimo skubiai priimtas naujasis Darbo kodeksas ūmai sukels sąmyšį. Parlamente ir Socialdemokratų partijoje duris jau tranko savi, po Vyriausybės kanceliarijos langais įsikūrė protestuotojai, pirštu grūmoja prezidentė, greičiausiai įstatymas bus vetuojamas, paskui – taisomas. Žodžiu, valdžios politikams – nekokios dienos. O politinio elito arogancija – dažna tema britams per referendumą nusprendus trauktis iš Europos Sąjungos.

Kelios dešimtys jaunuolių įsiveržia į Vyriausybės pastatą, užsibarikaduoja ir kitą dieną neįleidžia į darbą atėjusio premjero Algirdo Butkevičiaus? Taip su kolege kikenom užvakar, jau po darbo valandų, kai prie pastato Gedimino pr. 11 atvažiavo du policijos automobiliai ir prisidėjo prie, regis, mažiausiai kelių ten budinčių policijos visureigių. Vėliau ten sustojo ir įsikūrė specialus policijos autobusiukas, aprūpintas stebėjimo ir filmavimo įranga.

Kas vyko? Grupelė žmonių, pasistačiusių palapines, skaitė naujojo Darbo kodekso ištraukas. Kai kurių piketuotojų plakatų turinys man pasirodė seklus, šūkiai keistoki, gal net klaidinantys. Šaržas? Perspaudimas? Tebūnie. Ir šiaip, iš pirmo žvilgsnio publika pasirodė esanti marga. Bet tie žmonės kėlė tam tikrus klausimus, ir tai yra jų konstitucinė teisė. Gerai, kad tokių daugėja.

Galia, kurią prie Vyriausybės demonstravo policija, atrodė mažų mažiausiai neproporcinga. Prieš grupelę jaunuolių išrikiuoti penki policijos automobiliai, autobusiukas, užtvaros. Policijai rūpėjo piketuotojų saugumas? Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų apsauga? Kėlė nerimą provokacijų tikimybė? Juk ką šiais laikais apskritai galima atmesti? Kad ir kaip būtų, tai priminė aklą primesto įsakymo vykdymą. Vyriausybės pastatą aptverti juosta „stop“, politikams neiti pasikalbėti su jaunais žmonėmis, ieškančiais atsakymų, nėra geriausias sprendimas.

Kas blogai su naujuoju socialiniu modeliu ir Darbo kodeksu? Apie tai „Lietuvos žinios“ rašė nemažai. Darbo santykių reformos reikia, bet kai kas daugeliui nepriimtina. Štai penki kliūvantys dalykai:

(1) Kryptis. Kai švedai perėjo prie 6 valandų darbo dienos, kai dėliojami „už“ ir „prieš“ dėl 4 dienų darbo savaitės, kai svarstoma, kad dirbti reikėtų mažiau, nes milijonai žmonių nebekontroliuoja kasdienio gyvenimo ritmo, Lietuva pataisė savo Darbo kodeksą. Padidino viršvalandžius ir maksimalią darbo trukmę. Bus daugiau darbo, mažiau privataus gyvenimo, o šis dar bus ir ne toks saugus, nes išeitinės bus mažesnės? Ne, tai ne socialdemokratų ir ne dirbančių žmonių daina.

(2) Arogancija. Nuo pat pradžių visą šį reikalą supo ne dialogo atmosfera. Nuo ko viskas prasidėjo? Vyriausybė pradėjo kalbėti, kad turime būti modernūs, ir nusprendė iš mokslininkų nusipirkti tai, kas pavadinta „Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio-administracinio modelio sukūrimo paslaugos“. Tai vyko 2014 metų vasarį. Jokio sutarimo prieš rengiant projektą nebuvo. Mokslininkai pasakoja, kad socialinio modelio ėmėsi nežinodami, nuo ko pradėti – nebuvo koncepcijos. Darbo kodeksas – Vyriausybės ar darbdavių ir darbuotojų reikalas?

(3) Neprincipingumas. „Brangiai pirktas pasiūlymų kratinys“, – taip prezidentė Dalia Grybauskaitė pernai įvertino mokslininkų parengtą socialinį modelį. Su valstybės vadove reikia sutikti. Tik piktintis ne dėl to, kad socialinį modelį pirko, ne dėl to, kad jį rengė mokslininkai, o Vyriausybė paskui taisė. Tiesiog kai nežinai, ko nori, nusiperki bet ką. Deja, taip nutiko Vyriausybei. Ne be pagrindo: negali vienu metu darbuotojams žadėti rojų, o darbdaviams – dovanų karalystę. Taip, socialdemokratai, dar nebuvo taip, kad kaip nors nebūtų. Taip samprotauja kareivis Šveikas.

(4) Slapukavimas. Socialinis modelis turi savo kainą: 913 tūkst. eurų Vilniaus universiteto mokslininkams ir 17 tūkst. eurų 4 viešinimo renginiams, 500 rašiklių, 500 aplankų dokumentams, 500 bloknotų ir 500 USB atmintinių. Viešinimo renginiai – viskas aišku, o dėl mokslininkų – ne. Vilniaus universitetas ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iki šiol atsisako pateikti sutartį dėl socialinio modelio kūrimo. Sako, konfidencialu. Kas rengė pirminį Darbo kodekso variantą, apie kurį kalbame? Kuriems mokslininkams ir už ką sumokėta? Tai žinoti – užginta. Dalis jų į socialinio modelio rengėjų sąrašą, mano žiniomis, įrašyti tik dėl garsių pavardžių ir prie jo rengimo menkai prisidėjo. Bet paėmę pinigus kaip modelio rengėjai jie negali šios reformos kritikuoti.

(5) Skuba. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vėlavo paskelbti konkursą, derėjosi dėl kainos, kol galiausiai tik 2014 metų vasarį su Vilniaus universitetu pasirašė sutartį dėl socialinio modelio kūrimo. Valstybės kontrolė, pernai atlikusi ministerijos auditą, pareiškė, kad buvo per mažai apklaustų galimų paslaugos teikėjų, neaiškūs kvalifikaciniai reikalavimai, pirkimo dokumentuose nenumatytos teisės derėtis dėl pasiūlymo kainos perkant paslaugą neskelbiamo pirkimo būdu. Galiausiai pernai pavasarį ministerija grasino nutraukti sutartį ir universiteto rektoriui siuntė įspėjamuosius raštus – mokslininkai vėlavo pateikti darbą. Terminams artėjant į pabaigą, pasakojama, kodekso variantas keitėsi kone kasdien. Tas pats įvyko ir Seime praėjusią savaitę.

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"