TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Čiapajevas, Petka ir televizorius

2013 11 27 6:00

Retsykiais svarstoma apie "šliaužiančią okupaciją" iš Rytų. Tokią, kuri mažai pastebima, jei neįsigilini. Manoma, kad Rusija visaip bando okupuoti mūsų tautos sąmonę. Pastaruoju metu žiniasklaidoje ir apskritai viešojoje erdvėje daug diskutuojama apie kaimynės šalies rengiamas informacines provokacijas prieš šiuo metu Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančią Lietuvą.

Tačiau nereikia nė kaimynės agresyvių atakų - patys puolame į rusišką glėbį. Kad tuo įsitikintum, pakanka bet kurioje parduotuvėje pasidairyti po lentynas ir rasti produktų su "šlovingos praeities" ženklais bei pavadinimais, sezono metu pasivaikščioti Palangos gatvėmis ir pasiklausyti, kokia muzika sklinda iš kavinių, atkreipti dėmesį, kokios šalies atlikėjai kviečiami ar atvyksta gastrolių būtent istorinėmis laisvai Lietuvai dienomis. O kai skaitai gausybę komentarų internete prie publikacijų opiomis mūsų valstybei temomis, apskritai gali suabejoti, kur ir kuriuo laikotarpiu gyveni - laisvame krašte XXI amžiuje ar praėjusio šimtmečio sovietinėse erdvėse.

Dar galima pažiūrėti Lietuvos televizijų programas. Kai pirmąkart išgirdau, jog vienas kanalas rodys serialą apie sovietų Rusijos veikėją Vasilijų Čiapajevą, iš pradžių pamaniau, kad tai pokštas. Negali būti. Nebent tai parodija. Ir prisiminiau ne vieną anekdotą apie V.Čiapajevą ir Petką. Tačiau televiziniai nejuokingi. Šiltuoju sezonu galima buvo mėgautis raudonojo herojaus aistra gyventi. Serialas ir vadinosi „Čiapajevas. Aistra gyventi“. Kad jaunesnė karta suprastų, apie ką kalbama, derėtų paaiškinti, kas tas V.Čiapajevas. Nuo 1917 metų - bolševikas. Vadovavo Raudonosios armijos rinktinei, malšinusiai valstiečių sukilimus prieš bolševikų valdžią. Vėliau vadovavo šaulių divizijai, kovojančiai su baltagvardiečių kariuomene. Sužeistas per susirėmimą nuskendo upėje. Prieš žūtį jam įteiktas vienas pirmųjų Raudonosios vėliavos ordinų. Po kurio laiko SSRS buvo sukurtas V.Čiapajevo kultas, jis tapo literatūros kūrinių, kino filmų, o vėliau - ir daugelio anekdotų veikėju.

O televizija, anonsuodama serialą, pristatė jį taip: "Spalio perversmas apverčia aukštyn kojomis ir V.Čiapajevo gyvenimą. Jis įsitraukia į karo sūkurį, įgyja ištikimą bendražygį Piotrą Isajevą, tampa didvyriu..." Suprask, sovietmečio kariai buvo didvyriai. Kaip žinoma, kiek vėliau ir Lietuvą didvyriškai išvadavo. Nuo laisvės ir nepriklausomybės. Nežinau, kaip kitiems, bet man nė mintis nekilo pamatyti bent vieną to filmo seriją. Tegul mano sąmonėje V.Čiapajevas su Petka lieka anekdotų herojai. Kai pasišaipai, ne taip skaudu dėl tragiškų Lietuvos istorijos laikotarpių.

Kartą, neskaičiusi programų, nusprendžiau spaudinėdama pultelį pasirinkti, ką vakare žiūrėti per televizorių. Buvau nustebusi, kai netikrindama lietuviškų kanalų išvydau, kad dauguma jų transliuoja rusišką produkciją - nuo laidų apie mistiką iki dokumentinių ir vaidybinių filmų. Tąsyk net buvau susirašiusi tas Rusijos potvynio bangas, užliejančias mūsų eterį, bet vėliau įrašą ištryniau, kad mano akys jo nematytų.

Neseniai vėl peržiūrėjau televizijų programas. Pirmiausia į akis krito, kad interneto svetainėje tv24.lt Pirmasis Baltijos kanalas yra rubrikoje "Lietuviški" kartu su LRT, LNK, TV3 ir "Baltijos TV". Taip, būtent per šią televiziją buvo parodyta lietuvių jausmus žeidžianti laida „Žmogus ir įstatymas“ apie Sausio 13–osios įvykius. O anot interneto svetainės šeimininkų, šis kanalas, dėl kurio kilo didžiulis triukšmas, yra lietuviškas. Skaitinėjant tikrai mūsiškių televizijų programas tampa akivaizdu, kad ir dabar jose knibžda šiuolaikinių "čiapajevų ir "petkų". Siūlomi žiūrėti dokumentiniai ir vaidybiniai serialai, filmai ir laidos: "Langai", "Ekstrasensų mūšis", "Svotai", "Bosas", "Jūrų velniai", "Seserų mainai", "Muchtaro sugrįžimas", "Prokurorų patikrinimas", "Albanas", "Daktarės Zaicevos dienoraštis", "Rezidentai", "Šeimynėlė", "Bučinys kiaurai sieną"... Neskaitant to, kad Lietuvos skaitmeninės ir kabelinės televizijos žiūrovai kaip "bučinius kiaurai sieną" turi galimybę matyti dešimtis Rusijos kanalų.

Klausimas rimtas: kodėl lietuviškos televizijos transliuoja smegenis plaunančią prosovietinę rusišką produkciją? Viena svarstymo versijų galėtų būti tokia: matyt, ji labai pigi, o gal apskritai už tai nieko mokėti nereikia. Kita - didesnė Lietuvos žmonių dalis gyveno sovietmečiu, buvo pripratę prie tokios televizijos, gal net ilgesį jaučia, vadinasi, tai - galimybė pritraukti žiūrovų ir kelti žiūrimumo reitingus. Trečia... Galbūt panaši į sąmokslo teoriją. Vis dėlto norėtųsi užduoti retorinį (bent kol kas) klausimą. Kur lietuviškų televizijų patriotiškumo jausmas, kuris turėtų būti svarbesnis už pinigus ir pigų populiarumą, racionalus mąstymas nekenkti į žmonių akis ir galvas grūdant iškreiptus vaizdus ir mintis, prisidedant prie "šliaužiančios okupacijos"?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"