TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

D. Grybauskaitė nešoka politinio valso

2014 06 25 6:00

Seniai praėjo tie laikai, kai prie S. Daukanto aikštės prigludusių rūmų kieme prezidento inauguracijos ir svarbiausių valstybės švenčių proga vykdavo pokyliai. Nieko panašaus nebus ir šių metų liepą, mat tradiciją nerengti pokylių planuojama tęsti dar penkerius metus. Bet bus „koncertas žmonėms“.

Toks žmogiškas prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas padėkoti rinkėjams yra gerbtinas. Neginčijama ir tai, kad kiekvienas prezidentas turi teisę puoselėti savas tradicijas, tarp jų ir inauguracijos. Atkurtos valstybės laikais būta ir kuklių, ir pernelyg pompastiškų tokiai mažai šaliai kaip Lietuva ceremonijų. Kaskart skyrėsi ir iždo galimybės.

Nors ekonomikos krizė, kaip skelbiama oficialiai, jau praėjo, žodis „pokylis“ nežinia kodėl vis dar siejamas su begėdišku išlaidavimu už mokesčių mokėtojų pinigus pagirdant ir pamaitinant vadinamąjį elitą. Taip pačiam elitui pagiežingai suteikiame negatyvų atspalvį, tarsi tai būtų savotiškas liaudies priešas, o dar geriau - mistiški oligarchai, su kuriais tebereikia kovoti.

Todėl tradicinę reikšmę praradusią, visokių glamūrinių žurnalų ir televizijos laidų nustekentą sąvoką „elitas“ sąmoningai pakeisiu man asmeniškai labiau patinkančiais žodžiais: šviesuomenė arba tautos žiedas. Pagal reikšmę skamba panašiai kaip tautos atstovybė, tik, ačiū Dievui, ne ta, kuri yra įsikūrusi Gedimino prospekto pabaigoje prie gėlėmis apsodinto nykstančio fontano.

Prezidentė taip pat atstovauja tautai. Ne paprastiems žmonėms, kaimo bendruomenėms, pensininkams, akademiniams sluoksniams ar verslo lyderiams atskirai, bet jiems visiems kartu paėmus.

O dėmesio tautos žiedui akivaizdžiai stokojama. Nejaugi nebūtų prasminga per inauguraciją ir ypač mūsų valstybės raidą žyminčių švenčių proga pakviesti šviesuomenės (prie jos priskiriu ir atsakingo verslo lyderius) atstovus į prezidentūrą kad ir taurės putojančio vyno? Neformaliai su jais pabendrauti, visiems drauge pasidalyti mintimis apie bendrą geresnę ateitį, būtinus sprendimus jai siekti?

Neabejoju, kad keliasdešimt tūkstančių tokiam pokyliui išleistų litų laikui bėgant ne tik atsipirktų, bet ir duotų solidžios naudos mums visiems, ypač mokesčių mokėtojams. Juk sprendimai, kuriuos priimame kuo labiau išplėtę savo akiratį, būna teisingesni už tuos, kuriuos padarome neturėdami visumos jausmo. Jis visos šalies mastu - valstybės strategija.

Žinoma, neverta lyginti nelyginamų dalykų, bet kartais noras juos gretinti būna toks stiprus, kad nevalingai pasiduodi pagundai. 1998 metų žiemą prezidento Valdo Adamkaus pirmosios inauguracijos proga, jei atmintis manęs neapgauna, sostinėje buvo surengti net keturi pokyliai - aukštuomenei ir prezidento rėmėjams. 2004-ųjų liepą jam šeimininko teisėmis sugrįžus į prezidentūrą šventinio pokylio nebuvo.

Tačiau valstybės šventės be pokylių neapsieidavo. Prezidentas V. Adamkus būdavo tikrasis jų šeimininkas, maloniai šnekučiuodavosi su savo svečiais. Stebėtojai suprasdavo, kad pokylio paskirtis - būtent bendravimas su įvairiais tautos žiedo atstovais, partijų lyderiais ir interesų grupėmis, užsienio šalių diplomatais. Ir visa tai - lengvai, skambant orkestro grojamai muzikai. V. Adamkus matė politiką estetikoje ir estetiką politikoje.

Prezidentė D. Grybauskaitė politinę estetiką suvokia kitaip - per bendravimą su paprastais žmonėmis. Bet ar taip daroma politika? Neabejoju. Tik rezultatai kitokie.

Valstybinis pokylis, mano įsitikinimu, - ne šiaip sau užgaida, bet pirmiausia galimybė tiesti sutarimo tiltus šalyje, o užsienio valstybėms priminti mums svarbias datas. Dabar gi išeina, kad už Liepos 6-ąją ar Vasario 16-ąją svarbesnis pusmetį trukęs Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai, - pernai būtent dėl jo prezidentūroje išimties tvarka buvo surengtas pokylis.

Kita vertus, tai teikia vilčių, kad antrąją kadenciją prezidentė D. Grybauskaitė padarys daugiau išimčių. Ir kai ateityje istorikai rašys knygas apie jos prezidentavimą, bent porą pastraipų skirs orkestro garsams, valso žingsneliams, putojančio vyno purslams ir valstybės vadovės svečių šypsenoms. Nes tai ne vien estetika.

Su artėjančia švenčių liepa.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"