Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

D. Trumpas Lenkijoje: kova dėl Vidurio ir Rytų Europos intensyvėja

 
2017 07 11 6:00

Praeitos savaitės JAV prezidento Donaldo Trumpo vizitas Lenkijoje paliko nevienareikšmišką įspūdį.

Vieni čia įžvelgė istorinį įvykį, kai JAV paskelbė Lenkiją savo sąjungininke, patvirtino JAV įsipareigojimus NATO bei jos Rytų flango gynybai ir taip pasiuntė aiškią žinutę Rusijai.

Kiti, vertindami D. Trumpo elgesį ir ypač jo viešą kalbą Krasińskių aikštėje Varšuvoje, įžvelgė iššūkį Berlynui ir Paryžiui, o ne Maskvai. Šį įspūdį dar labiau sustiprino vėliau Hamburge įvykęs D. Trumpo susitikimas su Vladimiru Putinu. Tad galima klausti, ką konkrečiai laimėjo Lenkija iš D. Trumpo vizito? Atsakymo į šį klausimą reikia ieškoti kiek kitur nei Lenkijos ir JAV santykiuose ar NATO aljanse.

Reikia atminti, kad D. Trumpas lankėsi ne tik Lenkijoje, bet buvo ir Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimo svečias. Trijų jūrų iniciatyva yra Lenkijos ir Kroatijos pernai rugpjūtį inicijuotas 12 valstybių tarp Adrijos, Baltijos ir Juodosios jūrų susivienijimas, į kurį įsitraukė Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Vengrija, Slovėnija, Kroatija, Austrija, Bulgarija ir Rumunija.

Ši iniciatyva iš esmės pakeitė anksčiau Lenkijos užsienio politikos formuotojų mėgtą tarpjūrio (dar žinomo kaipIntermarrum“) aljanso idėją. Šios esmė yra valstybių tarp Baltijos ir Juodosios jūrų blokas, kuris vieningai priešintųsi Rusijai ir gintų savo interesus Vakaruose. Atsitraukimas nuo „Intermarrum“ yra logiškas ir neišvengiamas.

„Intermarrum“ idėjos ištakos siekia tarpukarį, kai Lenkija siekė aljanso su Vengrija ir Rumunija prieš nacistinę Vokietiją ir SSRS tuometinės Čekoslovakijos teritorijos sąskaita. Akivaizdu, kad šios idėjos reanimavimas šiandien neįtiko visoms Vidurio ir Rytų Europos valstybėms, ypač Čekijai ir Slovakijai. Be to, „Intermarrum“ aljanso idėja buvo pernelyg politiškai ambicinga ir neatsižvelgė į didelius Vengrijos, Čekijos, Slovakijos ir Lenkijos požiūrių į Rusiją skirtumus.

Trijų jūrų iniciatyva, palyginti su „Intermarrum“ idėja, yra ne tokia ambicinga, bet perspektyvesnė. Ji neturi jokio politinio konteksto – niekas nesiekia sukurti 12 Vidurio ir Rytų Europos šalių politinio bloko. Iniciatyvos pagrindinė idėja yra infrastruktūra.

Trijų jūrų iniciatyvos šalių svarbiausias siekis – didinti ir stiprinti tarpusavio susisiekimą transporto bei energetikos srityse, ypač daug dėmesio skiriant jungtims Šiaurės-Pietų kryptimis ir dujoms.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda kalba apie daugiau nei 150 infrastruktūrinių projektų potencialą, tačiau svarbiausia yra nutiesti dujotiekį tarp suskystintų gamtinių dujų terminalų Lenkijos Svinouiscio uostamiestyje ir Kroatijos Krko saloje bei Via Carpathia greitkelį iš Klaipėdos per Lenkiją, Slovakiją, Vengriją, Rumuniją iki Bulgarijos.

Bent dalies Trijų jūrų iniciatyvos numatytų infrastruktūrinių projektų įgyvendinimas smarkiai padidintų šio regiono valstybių tarpusavio ekonominę integraciją ir leistų sukurti bendrąją rinką, ypač energetikos. Trijų jūrų iniciatyva taip pat padidintų Vidurio ir Rytų Europos regiono susisiekimą su Vakarų Europos valstybėmis, todėl ji (bent jau teoriškai) turėtų sulaukti gerokai mažiau Berlyno, Paryžiaus ir Briuselio skepsio. Kol kas didelio Vakarų Europos pasipriešinimo nėra, nes dabar nemenką realizuojamų Trijų jūrų iniciatyvos infrastruktūrinių projektų dalį jau finansuoja Europos Sąjunga.

Bent dalies Trijų jūrų iniciatyvos numatytų infrastruktūrinių projektų įgyvendinimas smarkiai padidintų šio regiono valstybių tarpusavio ekonominę integraciją ir leistų sukurti bendrąją rinką, ypač energetikos.

Jos, kaip pagrindinio visų iniciatyvos projektų finansavimo šaltinio, pasirinkimas nulemtas ne tik silpnos Vidurio ir Rytų Europos finansinės padėties, bet ir noro parodyti, kad Trijų jūrų iniciatyva nėra nukreipta prieš Vakarus.

Tiek savo dalyvavimu Trijų jūrų iniciatyvos valstybių viršūnių susitikime, tiek savo retorika D. Trumpas labai aiškiai pasakė, kad JAV remia šią iniciatyvą ir yra pasirengusios prie jos prisidėti. JAV čia turi politinių ir ekonominių interesų. Pirmiausia, susilpninti Rusijos įtaką Vidurio ir Rytų Europai mažinant šio regiono rusiškų dujų importą ir didinant regiono ryšius su Vakarais. JAV labai aiškiai deklaruoja, kad niekas negali ir neturi turėti galimybės daryti politinį spaudimą per energetikos išteklius. Tai Varšuvoje pakartojo ir D. Trumpas. Geriausias būdas tai pasiekti yra regioninės energetikos rinkos kūrimas.

Tačiau Jungtinės Valstijos, vertindamos Trijų jūrų iniciatyvą, turi labai aiškių ekonominių interesų – eksportuoti JAV išgautas dujas per suskystintų gamtinių dujų terminalus Vidurio ir Rytų Europoje.

Visų šių siekių įgyvendinimo neverta tikėtis anksčiau nei už 7–10 metų. Tačiau trumpuoju laikotarpiu galima daryti išvadą, kad Lenkija įgijo naujas sąjungininkes – Jungtines Valstijas – kovoje prieš „Nord Stream 2“ projektą. Nors šis projektas neturi jokio ekonominio pagrindo ir yra vien politinis, jei Vokietijai su Rusija pavyktų jį įgyvendinti, daugelis energetinių Trijų jūrų iniciatyvos projektų netektų ekonominės prasmės. Būtent todėl prie „Nord Stream 2“ projekto Rusija bando privilioti Čekiją, Vengriją ir Slovakiją. Po D. Trumpo vizito Varšuvoje galima tikėtis didesnio JAV spaudimo tiek minėtoms valstybėms, tiek Vakarų Europai atsisakyti „Nord Stream 2“ projekto. Kita vertus, Vokietija irgi turi didelį svertą – jeigu ji nuspręs, kad „Nord Stream 2“ projektas jai yra prioritetinis, ji gali pasinaudoti savo įtaka ir blokuoti Europos Sąjungos finansavimą Trijų jūrų iniciatyvos projektams. Be šios paramos Trijų jūrų iniciatyvos taptų nebeįmanoma realizuoti.

Apibendrintai galima teigti, kad JAV nusprendė dar rimčiau ir giliau įsitvirtinti Vidurio ir Rytų Europoje, iš jos galutinai išstumti Rusiją. Greta karinės paramos regionui atsiras ir prekyba suskystintomis gamtinėmis dujomis. Dėl to JAV rems regiono ekonominę integraciją per energetines ir transporto jungtis. Būtent tai simbolizavo JAV prezidento vizitas Lenkijoje praeitą savaitę. Pabaigoje vertėtų pridurti, kad šios tendencijos taip pat atveria daugybę galimybių Lietuvai, nes būtent per ją įmanomas Juodosios ir Adrijos jūrų sujungimas su Baltijos jūra.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"