Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

D. Trumpo eros pradžia: saugumo iššūkiai

 
2017 01 20 6:00

Nors galėjo susidaryti įspūdis, kad Donaldas Trumpas prezidentauja jau kurį laiką, jo kadencija prasideda tik šiandien. Vieni tikisi, kad prireikus suveiks „stabdžių ir atsvarų“ sistema, kuri neleis D. Trumpui daryti kas tik šauna į galvą. Kiti jau paišo įprasto Vakarų pasaulio pabaigos scenarijus. 

Tačiau ar tas monstras toks baisus, kokį jį piešia, pamatysime jau netrukus. Vis dėlto netikslinga pulti į kraštutinumus ar panikuoti po kiekvienos D. Trumpo žinutės jo paskyroje tviteryje. Lietuvai svarbūs keli vektoriai, t. y. JAV santykiai su Rusija ir JAV santykiai su Europa, o kartu ir euroatlantinė vienybė, kurios galima stoka šią savaitę priimtoje Seime naujoje Nacionalinio saugumo strategijoje identifikuojama kaip grėsmė Lietuvos saugumui.

Taip, D. Trumpas vienas gali „pataisyti“ Ameriką („I can alone fix America“), o pasauliui „pataisyti“ jis susirado partnerį – ne ką kitą, o Vladimirą Putiną. Šis negaili pagiriamųjų žodžių savo naujajam kolegai. Tačiau D. Trumpas nėra pirmas JAV prezidentas, kadencijos pradžioje sumanęs tartis su Rusija, tik visiems jiems teko gerokai nusivilti. Barackui Obamai prireikė dviejų kadencijų, kad suvoktų, jog neveikia jokie „perkrovimai“. Vis dėlto dėti lygybės ženklą čia būtų ne visai teisinga. Visi norėjo ir kitokios, labiau demokratinės Rusijos, arba taip bent jau oficialiai buvo deklaruojama. Bet D. Trumpui tai tikrai nerūpi, jis mąsto verslo kategorijomis, o viešajai komunikacijai taiko ir realybės šou standartus.

Vienas pagrindinių D. Trumpo prioritetų yra kova su DAESH („Islamo valstybe“). Būtent šiuo klausimu D. Trumpas rengiasi eiti obuoliauti su Rusija. Žinoma, tik laiko klausimas, kada tuo obuoliu pasprings. Pažvelgus į faktus, JAV vadovo apetitas turėtų greitai dingti. Juolab kad D. Trumpas, regis, dar nelabai įsivaizduoja, kokie galėtų būti galimo sandorio su Rusija mainų objektai. Kad ir kiek Kremlius kalbėtų apie poreikį normalizuoti santykius, JAV kaip pagrindinio priešo koncepija Rusijoje tikrai neišnyks. Tik ar greitai jis tai suvoks?

Žinoma, Rusija norėtų ciniškų bei pragmatiškų sandorių, o kartu ir D. Trumpo „obamiškos“ reakcijos, kai peržengiamos raudonos linijos. Tačiau tai nebus taip paprasta. O įžeistas ar apkvailintas D. Trumpas gali tapti pavojingesnis nei bet kas kitas. Nors D. Trumpo užsienio politika ne iki galo aiški, bet 2011 metais išleistoje jo knygoje akcentuojama kietosios galios svarba, karinio pasirengimo stiprinimas, o tai, beje, rodo ir jo paties kabineto militarizavimas. Tačiau rizikos ir iššūkių netrūksta. O svarstant, kodėl Rusija taip džiūgauja, nors visi kalba apie tai, kad naujasis JAV prezidentas neprognozuojamas, vis dar nepaneigta versija, jog Kremlius laiko virveles, už kurių gali patampyti D. Trumpą.

Tuo metu Europa, kurios pamatai sparčiai skilinėja, naująjį prezidentą turėtų labai rimtai priimti kaip iššūkį. D. Trumpas kritikuoja Europos lyderius, kartu sveikindamas iš ES pasitraukusią Jungtinę Karalystę, ir turbūt nė nesupranta, kad Kremlius net krykštauja iš pasitenkinimo.

Tačiau krykštauja ne tik Kremlius. Krykštauja ir Europą šiais metais galinčios sudrebinti radikalios dešiniosios partijos bei jų vedliai. Jie ir D. Trumpas tarsi sutartinę dainuotų: mažiau migrantų, grįžkime prie tradicinių vertybių...

Nyderlanduose Geertas Wildersas karaliauja reitinguose vien deklaruodamas kovą prieš islamą, Marine Le Pen jau spėjo apsilankyti „Trumpo bokšte“ ir tikrai ne ledų pavalgyti. Abu jie žada ir referendumus, kurie veikiausiai baigtųsi dar bent vienu „exit“. Vokietijoje bandančios įsitvirtinti partijos „Alternatyva Vokietijai“ programoje akcentuojamos šios šalies kultūros tradicijos, suverenumo svarba ir, žinoma, raginimas baigti Europos eksperimentą, grąžinti galias nacionalinėms valstybėms, grąžinti sienų kontrolę, siūloma net tapti Rusijos partneriais, panaikinti jai sankcijas.

Lenkijoje Lechas Kaszynskis nori naujos ES sutarties. Italijoje „Penkių žvaigždučių judėjimo“ ir „Šiaurės lygos“ vedliai Beppe Grillo ir Matteo Salvini irgi įgauna vis daugiau pasitikėjimo.

Guostis faktu, kad Austrijos prezidento rinkimai baigėsi Norberto Hoferio pralaimėjimu, irgi neverta. Už jį balsavo absoliuti dauguma neaukštos kvalifikacijos darbuotojų, turinčių ne universitetinį išsilavinimą.

Problemos, kurios atveda radikalus ir populistus, niekur nedingo. Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde Davoso forume jau aiškiai įvardijo, kad „turime vidurinės klasės krizę“. O tai, kad D. Trumpas išrinktas prezidentu, jo kalbos davė tik dar vieną papildomą impulsą. Tad pakaktų pakartotinio imigrantų srauto suintensyvėjimo (Rusijos ir Turkijos draugystė verčia tik dar labiau sunerimti), kelių teroro išpuolių (juos nesudėtinga surengti), kad radikaliųjų jėgų šansai prieš rinkimus gerokai išaugtų.

Nuo to, kaip klostysis JAV santykiai ir su Rusija, ir su Europa, priklausys saugumas įvairiose Žemės rutulio vietose. Pačioje Europoje pakanka iššūkių, o papildomi negatyvūs faktoriai (pavyzdžiui, net trumpalaikis JAV ir Rusijos flirtas) situaciją gali tik pabloginti. Todėl Europai (kartu ir Lietuvai) ne laikas slėpti galvą smėlyje, bet privalu formuoti savo aiškią poziciją. Priešingu atveju ją suformuos kiti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"