TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Dabar: apokalipsė

2008 03 29 0:00

Prieš gerą dešimtmetį Panevėžyje vienas komjaunimo veikėjas susipyko su protu. Kaip neretai būna tokiais atvejais, jo sutrikimas pasireiškė religiniu pagrindu. Žmogus pradėjo skelbti, kad pasaulio pabaiga prasidės nuo Lietuvos, o Panevėžys būsiąs naujoji Jeruzalė. Tačiau praėjus dešimtmečiui niekas nepaneigs, kad padėtis Lietuvos politikos, valdžios padangėje primena apokaliptines nuotaikas. Pačiose svarbiausiose šalies institucijose vadovaujamas pareigas einančių asmenų autoritetas yra netekęs galios arba smarkiai susvyravęs.

Prieš 2004 metų antrąjį prezidento rinkimų turą į svečius eidama bičiulių šeima pakeliui nusipirko laikraštį, kurio pirmame puslapyje puikavosi rankas vienas kitam spaudžiančių Valdo Adamkaus ir Viktoro Uspaskicho fotografija. "Man tokios nuotraukos kelia nerimą", - pratarė sutrikusi bičiulių šeimos moteriškoji pusė. Tuomet vienas kitą raminome, kad Lietuvoje tokia situacija, jog reikia užsitikrinti populiariausios politinės jėgos, kad ir kokia nesimpatiška ji būtų, palaikymą.

Dabar žinome, kad tuokart paremdamas V.Adamkų V.Uspaskichas jį "išgelbėjo" antrą sykį. Pirmas kartas buvo, kai jis suorganizavo V.Adamkaus rinkimų skolų padengimą. Ko gero, jei vietoj V.Adamkaus būtų kitas labiau "deržavininkams" neįtinkantis asmuo, greitai būtų suorganizuota apkalta, nes medžiagos tokiam veiksmui - per akis.

Nesiūlau rengti apkaltos V.Adamkui. Tikrai ne todėl, kad prieš prezidento elgesį nebylotų faktai. Paprasčiausiai mūsų šalies piliečiai nesuprastų adekvačiai tokio proceso. Tačiau bent moralinis vertinimas yra būtinas. Juk pagal apklausas V.Adamkų tautiečiai laiko būtent moraliniu autoritetu. Tai, ką atskleidė "Lietuvos žinių" tyrimai ("Valstybės užvaldymas", "Kas pančioja prezidentą V.Adamkų?"), prezidento poelgiai ir pasirinkimai verčia rimtai abejoti tiek jo moraliniu autoritetu, tiek tuo, kad jis yra faktinis, o ne vien juridinis šalies vadovas.

Tačiau apsiriboti tik mūsų prezidento asmenybe būtų klaida. Tarsi metastazės žmogaus kūne, baisus sugedimas, kurį lotynai vadino corruptio, yra įsiskverbęs į aukščiausius šalies valdžios ešelonus. Juk dabartinę šalies Vyriausybę suformavo dujininkai ir "lopatologijos" profesoriai, o Seimo pirmininkas, iš parlamento tribūnos prisipažinęs, kad davė kyšį, niekaip negali atsiplėšti nuo taip jam patogaus ir mielo krėslo.

Tačiau ar kas nors pasikeistų, jei, pavyzdžiui, Seimo pirmininku taptų Antanas Valionis, premjeru - koks Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, o prezidentu - Egidijus Kūris? Lygia dalimi niekas. Kas pasikeitė VSD vadovu tapus fizikui ir "dešiniojo pusrutulio" mintintojui (Andriaus Kubiliaus didžiai vertinamos savybės) Povilui Malakauskui? Niekas.

Veidai gali pasikeisti, tačiau, kol neįvyks sisteminiai, mentaliteto pokyčiai, tol apokaliptiniai debesys kybos virš Lietuvos. Suprantama, kad esant tokiai situacijai sustiprėja mesijo, gelbėtojo laukimas. Juk jis - būtina bet kokios apokalipsės figūra. Tad vėl horizonte šmėžuoja "nukryžiuoto" Rolando Pakso, proletariato gynėjo Algirdo Paleckio ar vietos prometėjo V.Uspaskicho profiliai.

Taip, apokalipsės logikai reikalingas mesijas. Esminiai mesianizmo bruožai yra aukojimasis ir visiškas atsakomybės prisiėmimas. Būtent šių savybių pasigendame dabartinėje Lietuvoje, ypač jos politikoje. "Deržavininkų" klanas ryškiai su tuo kontrastuoja. Tai - sistema, kur niekas viešai neprisiima atsakomybės, kur patikliems vabzdžiams tyliai mezgami voratinkliai, kur yra nebyli subordinacija ir bendradarbiavimas.

Šioje situacijoje liūdina Lietuvos intelektualai, šviesuomenė. Būtent ji galėtų šiuo lūžiniu mūsų šaliai laikotarpiu tapti proveržio šaltiniu, ana mesianistine, gerąja žodžio prasme, grupe. Prisiminkime, juk būtent intelektualai tapo Lietuvos Tarybos ir Sąjūdžio branduoliu.

Tačiau nūdienos Lietuvos šviesuomenė apsiriboja kritikos ir stebėsenos pozicija. Tai patogu ir leidžia jaustis ramia sąžine. Tik Lietuvos valstybė būtų taip ir likusi graži idilė, jei kitados Jonas Basanavičius būtų tik rinkęs tautosaką, o Vytautas Landsbergis rašęs monografijas apie M.K.Čiurlionį ir abu gražiai postringavę, kaip jų darbai naudingi Lietuvai, dėl kurios jie sutinka pasirašyti kokią nors peticiją. Ne, jie aukojosi ir prisiėmė atsakomybę, nors reikalai atrodė beviltiški. Kaip ir dabar lietuviškai apokalipsei siaučiant.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"