TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Dairantis į neramų kaimyną

2014 10 24 6:00

Mūsų viešajame - ir visuomenės, ir valstybės - gyvenime jau greitai įvyks tam tikrų pokyčių. Svarbiausias jų, mano galva, - atsisveikinimas su nacionaline valiuta ir euro įvedimas. Pinigų kaita visada yra tam tikras sukrėtimas, tačiau tikėkimės, kad jis bus toli gražu ne toks skausmingas, koks buvo 1991-1993 metais, kai visi netekome rublinių santaupų ir pradėjome taupyti iš naujo.

Kitas svarbus pokytis - tiesioginiai merų rinkimai. Neturiu daug vilčių, kad piliečių tiesiogiai išrinkti merai bus kokybiškai geresni už tuos, kuriuos rinko savivaldybių tarybos. Viltys labiau susijusios su tuo, kad tiesioginiai merų rinkimai bus žingsnis į priekį mažinant visuomenės ir valdžios susvetimėjimą, padedant mūsų žmonėms pajusti, jog ir jie šį tą gali. Tik tą žingsnį būtina kuo greičiau papildyti tiesioginiais seniūnų rinkimais.

Jei mūsų rūpesčiai būtų tik tokie, būtų smagu. Deja, turime ir sunkumų, kurie nelabai nuo mūsų priklauso, nes kyla iš kaimynų. Mums belieka stengtis tinkamai į juos reaguoti. O tam reikia analizuoti ir mėginti suprasti.

Galima būtų pradėti nuo to, kad mūsų kaimynės Rusijos visuomenė sunkiai serga. Kaip neseniai paaiškėjo, serga seniai, tačiau ilgą laiką ligos forma buvo lengva, o dabar Rusijos valdžia ją sąmoningai paaštrino. Ligos pavadinimas - didžios, galingos valstybės ilgesys. Sovietų Sąjungos žlugimą daugybė rusų nuoširdžiai vertina kaip tragediją. Jų manymu, visi gyvenome lyg draugiška šeima ir staiga išsilakstėme kas sau. Žinoma, kalčiausi dėl to amerikiečiai, seniai svajoję susilpninti galia jiems prilygusią valstybę.

Paskutinis XX amžiaus dešimtmetis negalėjo teikti daug džiaugsmo rusams, matantiems, kaip vyksta valstybinio turto privatizacija. Alkoholį mėgstančio prezidento Boriso Jelcino paveikslas tarsi simbolizavo valstybės bejėgiškumą žiauriose, daugybe užsakomųjų žmogžudysčių paženklintose turto dalybose.

Ir staiga nuolat įkaušęs B. Jelcinas valdžią perleido kukliam alkoholio nevartojančiam KGB papulkininkiui. Taip jau laimingai sutapo, kad V. Putinui tapus Rusijos prezidentu naftos kainos nuolat kilo, ir tai pajuto visa visuomenė - didėjo valstybinio sektoriaus darbuotojų atlyginimai, pensijos. Būtent tada V. Putinas prakalbo, kad neleis Rusijos paklupdyti ant kelių, kad Sovietų Sąjungos žlugimas buvo didžiausia XX amžiaus geopolitinė katastrofa. Į šalį plūstantys naftos doleriai Kremliaus valdovui sukėlė norą tapti pasaulinio lygio geopolitiniu žaidėju.

Vis dėlto būtina prisiminti, kad 2012 metais V. Putinui trečią kartą tapus Rusijos prezidentu dalies visuomenės reakcija buvo nelabai džiaugsminga. Maskvoje ir kituose dideliuose miestuose vyko mitingai, per kuriuos žmonės laikė iškeltus plakatus „Putinas - vagis“. Nemažai rusų pasijuto apgauti, kai pamatė, kad Dmitrijus Medvedevas, kaip prezidentas, buvo tik laikinas KGB papulkininkio statytinis. Praėjus metams, 2013-ųjų pavasarį, V. Putino reitingai siekė apie 30 procentų. Buvo akivaizdu, jog Kremliuje sėdinčios valdžios legitimumas susilpnėjo, piliečiai į ją pradėjo žiūrėti kreivai.

Kremliaus strategams reikėjo ką nors daryti, ir rezultatą matome - V. Putino valdžia taip sustiprėjo, kad pasiekė iki tol neregėtas aukštumas. Tai įvyko todėl, kad V. Putino režimas sugebėjo pateikti save kaip Rusijos didybės atkūrimo sąlygą. Rusai vėl pasijuto gyvenantys didžioje šalyje, lemiančioje pasaulio raidą. Šis jausmas, matyt, kompensuoja neregėtą korupciją, nepagarbą individui ir kitas rusų visuomenės realijas.

Tačiau kiek ta „didybė“ kainuoja ir dar kainuos? Esu linkęs manyti, kad V. Putinas padarė klaidą, kai neleido Viktorui Janukovyčiui pasirašyti asociacijos su Europos Sąjunga (ES) sutarties. Jei ši sutartis būtų buvusi pasirašyta, tuometis Ukrainos vadovas būtų galėjęs dar daug metų žaisti artėjimo prie ES standartų žaidimą ir tikrai būtų laimėjęs prezidento rinkimus 2015 metais. Kremliaus valdovas nesitikėjo tokios ukrainiečių reakcijos, nesitikėjo Maidano, privertusio V. Janukovyčių bėgti iš šalies. Tačiau paleisti Ukrainos iš savo glėbio irgi negalėjo, todėl galinga Kremliaus propagandos mašina ukrainiečius staiga pavertė fašistais, grasinančiais rusams ir Rusijai, o V. Putino režimą pateikė kaip kovotoją su tuo „fašizmu“.

Grėsminga, ypač mums, yra tai, kad dabartinis V. Putino režimo legitimumo sustiprėjimas grindžiamas tik vadinamojo Rusų pasaulio gynimu, Rusijos valstybės didybės atkūrimu. Jokių kitų gerų žinių paprastiems rusams ši valdžia neturi. Priešingai, ekonominės ir socialinės naujienos yra tik blogos ir gali būti dar blogesnės. Tačiau prezidento, anot rusų analitikų, nedomina šalies ekonomikos padėtis. V. Putinas neva yra įsijautęs į geopolitinius žaidimus ir mano, kad jo valdiniai paprasti rusai gali kentėti laikinus sunkumus.

O kaip kitaip palaikyti gerą režimo įvaizdį? Tik toliau ginti vadinamąjį Rusų pasaulį nuo išorės priešų. Bet kovos su ukrainiečių „fašizmu“ korta, regis, tampa ne tokia veiksminga, nes sunku ilgą laiką išlaikyti rusų visuomenės dėmesį šiai „kovai“, o tinkamų naujienų iš Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ nėra. Negi rodysi per televiziją, kaip ginkluotų smogikų būriai pjaunasi tarpusavyje dėl valdžios?

Taigi tuoj gali prireikti naujo objekto, kuriuo naudojantis bus rodoma sėkminga V. Putino kova už vadinamąjį Rusų pasaulį. Neatrodo, kad „žalieji žmogeliukai“ bus siunčiami „ginti“ rusų į Vokietiją, nors ten jų gyvena milijonai. Greičiausiai bus „ginami“ Baltijos valstybių rusai. Mūsų Seimo narė Larisa Dmitrijeva jau pranešė visam pasauliui, kad Lietuvoje rusai jaučiasi blogai.

Manau, visiems aišku, jog valdžios V. Putinas niekada ir niekam neatiduos. O valdžia yra stipri tiek, kiek ji piliečių akyse yra teisėta. Vadinamojo Rusų pasaulio gynimas kol kas gerai veikia kaip režimo įteisinimo priemonė, todėl būtų keista, jei V. Putinas ja nesinaudotų. Nes daugiau savo valdiniams jis nelabai turi ką pasiūlyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"