TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Danės sindromas

2016 04 02 6:00

Sakoma: mąstyk globaliai, veik lokaliai. Klaipėdoje vis didėja nauja pilietiškumo banga siekiant oficialiai sugrąžinti tikrąjį Dangės upės, dabar vadinamos Dane, vardą.

Turbūt ne vienam uostamiestyje apsilankančiam svečiui Danės upės pavadinimas atrodo natūralus, tačiau tai yra daugiau negu kalbininkų klaida – istorinio relikto sunaikinimas.

Kodėl apie tai rašau? Regis, viena raidė, viena upė, ir kam užimti komentarų skiltį tokiu svarstymu... Nes tai susiję su simptomišku mūsų praeities kalbinių paminklų naikinimu, kuris turi analogų ne tik Klaipėdoje.

Gal ir pajūrio gyventojams bus įdomu bei naudinga praverti vartelius į mūsų baltiškąją praeitį ir padėti riebų tašką svarstant, kaip vadinti upę ir kuris pavadinimas yra tikras.

Kas jau kas, o lietuviai puikiai žino, kad kalba – viena svarbiausių tautinio identiteto kolonų. Ne veltui daugybę kartų bandyta trinti Lietuvą per kalbą, draudžiant spaudą ir pan. Mano kartos žmonėms dar ilgai reikėjo pratintis vietoj kurtkė sakyti „striukė“, vietoj čiainikas – „virdulys“ ir t. t.

Po 50 metų trukusios sovietinės okupacijos dabar iš savo kasdienės kalbos lyg ir išstūmėme didžiąją dalį rusicizmų. Naujoji karta apskritai nežino, kas tos kurtkės. Tad koks paradoksas, kai tą kalbinį paveldą sudarkome savo rankomis!

Taigi – Dangė. Prisisekime saugos diržus ir nulėkime į kuršių laikus geležies amžiuje. Garsi ir dar anksčiau negu lietuviai ar prūsai rašytiniuose šaltiniuose (853 metais) paminėta kuršių gentis istorijos audrų buvo nublokšta į didžiulę dykumą be ryškaus kalbinio paveldo. Kuršiškų žodžių.

Kiekvienas pajūrio ir pamario autochtonų kuršių kalbinis reliktas labai vertingas pirmiausia dėl autentiškumo, ženklinančio tą mažytę likusią kalbinio paveldo dalelę. Tokia yra Dangė.

Iš istorinių šaltinių žinoma, kad Kuršo užkariautojas – Livonijos ordinas – neiškraipė vietinių etnonimų. Net senasis Klaipėdos pavadinimas Mėmelis (pilis – Memelburgas) yra baltiškos kilmės. Nes Vokiečių ordinas, statydamas pilį (vok. Burg) ant Kuršmarių kranto, manė, kad marios – išsiplėtęs Nemunas. O Nemunas baltiškai – Mėmelis (nuo žodžio „mėmė“: lėtas, nerangus).

Todėl bandant suvokti, koks yra tikrasis per Klaipėdą tekančios upės pavadinimas, telieka remtis seniausiais istoriniais šaltiniais.

Pirmiausia reikėtų nusikelti į viduramžius, kai pirmą kartą Vokiečių ordino rašytiniuose šaltiniuose minimas Dangės vardas: Dangha, Danga, Dangen. Taip rašė Livonijos ordino metraštininkai XIII amžiuje ir vėliau.

Pats pavadinimas kildinamas iš dviejų mirusių kalbų: prūsų, kuria jis gali reikšti tiesiog „upė“, ir kuršių – „lankas“, „kampas“. Ta –angė – tipiškas kuršiškas reliktas (atkreipkite dėmesį, kad jo nebelieka pavadinime Danė). Kuršiai, vieni iš baltų vikingų, turėjo savo tam tikras vizitines korteles žodžiuose su priesagomis –anga, –angė, –inga, –ingė. Palanga, Būtingė, Kretinga, Ablinga, Gandinga – kuršiški pavadinimai. Kas nutiko Dangei? Kaip ji tapo Dane ir kodėl?

Istorija būtų juokinga, jei ne žalingos mūsų etniniam kalbiniam paveldui jos pasekmės. Patikrinau daugybę senųjų žemėlapių, metraščių, todėl galiu drąsiai rėžti: nuo XIII amžiaus vidurio iki pat XX amžiaus pirmosios pusės niekur nebuvo upės pavadinimo be kuršiams būdingos priesagos –angė.

1938–1939 metais Lietuvos kariuomenės vyriausiojo štabo Karo kartografijos skyriaus sudarytame topografiniame žemėlapyje dėl keistų priežasčių Dangė pirmą kartą pavadinta... Danija. Šis žemėlapis eksponuojamas Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, tad visi norintieji gali įsitikinti.

Kai kurie jau vėlesnių (sovietinių) laikų kalbininkai, išvydę tą Daniją, padarė tokią abrakadabrą, kad iki šiol tenka laužyti ietis ir burtis į visuomeninius judėjimus siekiant sugrąžinti tikrąjį Dangės upės pavadinimą.

Istorija prasidėjo 1978 metais, kai vienas anuometinės „Tarybinės Klaipėdos“ žurnalistas išskaitė kalbininko Aleksandro Vanago (1934–1995) knygoje išdėstytus samprotavimus, kad Klaipėdos upė turi būti vadinama Dane, nes Dangė esą vokiškas (ne vokiškas – kuršiškas!) vardas. Tada puolė aršiai kovoti už „lietuvišką“ vardą.

Lietuvių kalbos institutas trumparegiškai palaikė Danės variantą – jis buvo naujadaras, neturintis šaknų baltų hidronimikoje. Tuometėje „Komjaunimo tiesoje“ mūru už Dangės upėvardžio nekeitimą stoję krašto patriotai buvo išvadinti neišmanėliais. 1981-aisiais išleistame Lietuvių hidronimų etimologiniame žodyne Dangė pervadinta Dane.

Vokiečių žemaičių g tarimas kaip j padarė didelė žalą senoviniam kuršiškam Dangės pavadinimui. Tada kai kurie lietuvių kalbininkai, suklaidinti tokio tarimo, nusprendė, kad senovėje upės vardas buvo Danija, ir rekomendavo ją vadinti Dane. Gražus kuršiškas Dangės pavadinimas iš viešojo naudojimo orbitos išnyko.

Visi ligšioliniai bandymai ištaisyti šią akivaizdžią klaidą ir grąžinti upei kuršišką pavadinimą patyrė į sieną mėtomų žirnių efektą. Dabar į kovą už Dangę ėmė kilti saujelė Klaipėdos žurnalistų ir krašto patriotų: suburta iniciatyvinė grupė socialiniame tinklalapyje, raginama 2018-uosius uostamiestyje skelbti Dangės upės metais. Ne tik grąžinti senąjį vardą, bet ir skirti daugiau dėmesio šiai vandens arterijai.

Galima pateikti ne vieną pavyzdį, kai buvo sunaikinti baltiški pavadinimai ir taip kertamos mūsų šaknys. Arčiausiai jūros esantis Plocio ežeriukas vis dar vadinamas (klaidingai, vokiečių kalbos įtakos pasekmė) Plazės ežeru. Retas klaipėdietis žino, kad ir Smeltalė, tekanti pietinėje miesto dalyje pro kuršių Žardės piliakalnį, iš tiesų vadinosi Žardupe. Nuo jos ir kilo baltų vikingų pilies pavadinimas. Klaipėdoje Mumlaukiu oficialiai vadinamas ežeras (ne taip buvo išgirstas netoliese esančio Aulaukio ežero pavadinimas) iš tiesų yra Svijanės.

Jau 26 nepriklausomybės metus skaičiuojanti laisva Lietuva dabar ypač gręžiasi į savo baltiškąsias šaknis. Bando jas surasti, palaistyti ir gerbti. Tikiuosi, šis kuklus rašinėlis bei Dangės pavyzdys įkvėps ir kitus pabandyti reabilituoti mūsų tikruosius, baltiškus, pavadinimus. Juk jie suteikia informacijos ir yra paminklai. Klaipėda, už Dangę!

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"