TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Dangus nesugrius

2011 04 04 0:00

Lietuvos elitas bijo progresinių mokesčių kaip velnias kryžiaus. Kiekviena užuomina apie jų įvedimą sukelia Lietuvos ūkio žlugimą pranašaujančių pasisakymų srautą. Daugeliui politikų ir analitikų vos išgirdus apie progresinius mokesčius padidėja kraujospūdis, sukeliantis košmariškus ūkio žlugimo, migracijos ir kitokius regėjimus. Net nuosaikesni oponentai instinktyviai perša įvairius iš piršto laužtus argumentus, kuriais siekiama apginti neteisingą, bet jiems palankią mokesčių sistemą.

Socdemai prieš kelias savaites pasiūlė įvesti progresinius mokesčius. Panašiai prabilus kai kuriems konservatoriams, jų koalicijos partneris Liberalų sąjūdis (LS) reagavo griežtai, - pareiškė, kad tai kelia pavojų ne tik koalicijai, bet ir Lietuvos ūkiui.

Kovo 24 dieną Delfi.lt paskelbtame straipsnyje LS pirmininkas Egidijus Masiulis neapsiėjo be demagogijos dozės. Esą progresinių mokesčių našta bus užkrauta ant žmonių, uždirbančių 2-3 tūkst. litų, nukentės jaunimas ir kūrybingi žmonės, pinigai bus atimti iš darbščiųjų ir padalyti tiems, kurie pripratę gyventi su ištiesta ranka, sumažės užsienio investicijos, padidės emigracija. Betrūko sakyti, kad moterys taps nevaisingos, vyrai impotentai.

Daugelis E.Masiulio teiginių neatitinka tiesos. Socdemai siūlo didinti mokesčių tarifą tik tiems, kurie uždirba 4 tūkst. litų per mėnesį, o ne 2 ar 3 tūkstančius. Didžioji dalis mokės tiek pat, kiek anksčiau. Ne itin nukentės jaunimas ar kūrybingi žmonės. Pagal socdemų planą 4200 litų uždirbančiam Lietuvos gyventojui 33 proc. mokesčių tarifas bus taikomas tik 200 litų, o suma iki 4000 litų bus apmokestinama 15 proc. tarifu. Tai papildomai sudarys tik 36 litus. Jei žmogus uždirbtų 5000 litų, papildomai mokėtų 180 litų. Prisiminkime, kad visai neseniai visos pajamos buvo apmokestinamos 33 proc. tarifu.

Anot E.Masiulio, atimsime pinigus iš darbščiųjų ir perduosime tiems, kuriems "patogiau gyventi su ištiesta ranka", atseit tinginiams ir veltėdžiams. Bet jei pinigus ar pašalpas gaunantieji iš valstybės įrikiuojami į ranką tiesiančiųjų gretas, tai beveik visi Lietuvos gyventojai patenka į šią kategoriją. Pats E.Masiulis gauna valdišką algą, kaip ir visi Susisiekimo ministerijos darbuotojai. Valstybė dotuoja jo vadovaujamą partiją, kuri neatsisakė šios paramos. Į ranką tiesiančiųjų gretas reikia įtraukti visus studentus, kurie nemoka už mokslą (jie nemoka, nes valstybė moka), visus mokinukus, visus, kurie skaito dotuojamus kultūros leidinius ir t. t. Ranką turbūt labiausiai ištiesia verslininkai, kurie reikalauja visokiausių lengvatų, pašalpų, išskirtinių sąlygų, priėjimo prie Europos Sąjungos (ES) pinigų, kurie varžosi dėl valdžios kontraktų. Dotacijos tinginiams sudaro labai mažą valstybės išlaidų dalį, tai puikiai žino pats E.Masiulis.

Pasak E.Masiulio, įvedus progresinius mokesčius "protų ir darbo jėgos nutekėjimas taps nesustabdomas". Nežinau, kokiais duomenimis liberalų lyderis grindžia šį teiginį. Manau, kad emigrantų daugumą sudaro dvi grupės žmonių; tie, kurie uždirba labai mažai arba iš viso neturi darbo, ir tie, kurie užsienyje gaus keleriopai didesnį atlyginimą negu Lietuvoje. Pirmieji per mažai uždirba, kad būtų apmokestinami aukštesniu tarifu, antrieji veikiausiai vis tiek emigruos, nes atlyginimai Lietuvoje jiems yra per maži, kad ir koks būtų pajamų mokesčių tarifas.

Finansų analitikas Gitanas Nausėda subtilesnis, bet ir jo argumentai nėra įtikinami. Anot G.Nausėdos, Lietuvai bus sunkiau pritraukti užsienio investuotojų, jei jie žinos, kad daugiau negu vidutiniškai uždirbantieji bus apmokestinami 40 proc. tarifu. Bet užsienio bendrovėms mokesčių progresyvumas nėra svarbiausias veiksnys. Paprastai bendrovės siunčia tik mažą tarnautojų skaičių vadovauti bendrovės darbui kitoje valstybėje. Jie yra kompensuojami, jei naujoje šalyje mokesčiai yra didesni. Visi kiti darbuotojai samdomi vietos sąlygomis, ir jie patys moka pajamų mokestį.

Lietuvoje bendrasis valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifas yra milžiniškas - apie 31 procentą. Jis galioja kiekvienam darbuotojui, nuo generalinio direktoriaus iki šlavėjo. Šios privalomos įmokos investuotojus atbaido labiau negu progresiniai pajamų mokesčiai, kuriuos moka patys darbuotojai.

G.Nausėda pripažįsta, jog šiuo metu Lietuvoje mokesčiai nėra pakankamai progresiniai, bet mano, kad problemą galima išspręsti didinant neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) ir įvedant nekilnojamojo turto mokestį. Neginčytina, kad NPD padidinimas padidintų mokesčių progresiškumą. Bet mokesčių progresiškumas nėra tikslas. Pagrindinis mokesčių tikslas nėra iki minimumo sumažinti vargingesniųjų mokesčius, tai faktiškai siūlo Nausėda. Progresiniai mokesčiai grindžiami įsitikinimu, kad labiau pasiturintieji gali ir privalo prisidėti prie valstybės išlaikymo pagal savo išgales. Tai nereiškia, jog daugiau uždirbantieji laikomi "turtuoliais", o tik tai, kad jie turėtų daugiau mokėti, nes jie ir turi iš ko mokėti.

Socdemų planas nėra nepriekaištingas. Siūlomi tarifai yra perdėm dideli, be to, per mažai tarifų pakopų. Teisingai nurodoma, kad per ilgus savo valdžios metus socdemai nemėgino įvesti progresinių mokesčių, nes labiausiai rūpinosi nomenklatūros gerove. Bet progresinių mokesčių reikia. Viliuosi, kad ilgainiui ir konservatoriai juos palaikys.

Redakcijos prierašas. Gerbdamos nuomonių pliuralizmą, taip pat -ir savo nuolatinio talentingo komentatoriaus daktaro K.Girniaus nuomonę, "Lietuvos žinios" svarbiausiais visuomenės klausimais taip pat turi savo tvirtą nuomonę. Šiuo atveju ji yra radikaliai priešinga K.Girniaus pozicijai. Ypač neperspektyvus bandymas progresinių mokesčių kritikams klijuoti demagogų etiketes. Bet dar pavojingesnė socialinė ar net socialistinė demagogija, tariamu socialiniu teisingumu pridengianti turto perdalijimo siekį. Ar dabar paskubomis, be išsamesnio aptarimo ir pasekmių prognozės, išmesta į viešumą sena progresinių mokesčių idėja nėra nykiausias politinis populizmas, bandant pataisyti savo pašlijusius partinius reikalus? Juk iš tikrųjų ne valstybė "dotuoja" partijas, mokinių mokslą ar kultūros leidinius, o mes, mokesčių mokėtojai. Ir tuos mokesčius valstybė vis prasčiau renka. Nėra abejonių, kad progresinių mokesčių įvedimas tą surinkimą dar labiau pablogintų.

Todėl daug svarbesnė diskusija būtų ne dėl pačių progresinių mokesčių tikslingumo, bet dėl jų įvedimo laiko. Dar nesibaigusi krizė, valstybė beviltiškai pralaimi kovą su "šešėliu", o artimiausios kaimynės (Latvija, Lenkija) ne didina mokesčius, o suka priešingu keliu - mažesniais mokesčiais vilioja užsienio, taip pat ir Lietuvos verslininkus. Ir jeigu gaunančius 4-5 tūkst. litų algą žmones šiandien paskelbsime turtuoliais, vadinasi, užkonservuosime dabartinį skurdo valstybės lygį ir galėsime save lyginti nebent su Baltarusija. Kol kas mokesčiais neturime ko perdalyti, nes tą turtą reikia dar sukurti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"