Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Dar kartą apie lietuvių ir lenkų santykius Pietryčių Lietuvoje

 
2017 07 22 6:00

Apie lietuvių ir lenkų santykius prirašyta daug, ne kartą rašiau ir aš. Taip pat atlikta nemažai mokslinių tyrimų, analizių ir studijų. Užčiuopta įvairių niuansų – nuo tapatybės, kalbos, tradicijų iki politinių klausimų. Nors lietuvių ir lenkų santykiuose esama daug pozityvių dalykų bei tam tikro abipusio toleravimo, tam tikros sritys ir nuostatos išlikusios mažai pakitusios. 

To priežastis mokslininkai ne kartą yra įvardiję, bet Pietryčių Lietuvos rinkėjų elgesys turbūt ryškiausiai atskleidžia, kad ne ideologinės ir vertybinės, o būtent politinės ir tautinės nuostatos tebedominuoja viešajame gyvenime. Tačiau taip pat galima kita išvada – kasdieniams santykiams būdinga pakankama tolerancija. Būtent tai bylotų pastarieji Seimo rinkimai Pietryčių Lietuvoje – Nemenčinės, Medininkų ir Šalčininkų-Vilniaus apygardose.

Daugiamandatėje apygardoje Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) surinko apie 10 tūkst. balsų mažiau nei 2012 metų Seimo rinkimuose. Nors smukimas yra nemenkas, vertinant apskritai šis rezultatas nėra pats blogiausias. Kita vertus, tai leidžia daryti prielaidą, kad maksimalus balsų skaičius, kuri LLRA-KŠS gali surinkti, ir yra apie 80 tūkstančių.

Labai didelę įtaką LLRA-KŠS rezultatams turi Vilnius, kuriame gyvena apie 17 proc. lenkų, – tai sudarytų apie 90 tūkst. asmenų. Nuo to, kokio palaikymo sostinėje sulaukia LLRA-KŠS, labai priklauso galutinis šios partijos rezultatas daugiamandatėje apygardoje. 2016 metų Seimo rinkimuose būtent Vilniaus mieste gautų balsų labiausiai sumažėjo, palyginti su 2012 metais, – nuo maždaug 30 tūkst. iki 20 tūkst. balsų, t. y. apie trečdalį. Tai leidžia daryti išvadą, kad būtent Vilniuje sumenkęs palaikymas ir lėmė bendrą gautų balsų skaičiaus mažėjimą 10 tūkst. balsų. Kitose savivaldybėse, kuriose dominuoja LLRA-KŠS, 2012 ir 2016 metais vykusių Seimo rinkimų rezultatų skirtumas yra minimalus. Vilniaus rajono savivaldybėje gautų balsų skaičius sumažėjo nuo 23 tūkst. iki 21 tūkst. balsų, o Šalčininkų rajono savivaldybėje beveik nepakito (nuo 11 084 iki 11 061 balso). Šie duomenys taip pat labai aiškiai rodo, kad bendra viešoji nuomonė apie LLRA-KŠS Lietuvos lenkus veikia skirtingai, priklausomai nuo gyvenamosios teritorijos. Tose savivaldybėse, kurios jau daug metų valdomos LLRA-KŠS (Vilniaus ir Šalčininkų rajonai), yra susiformavęs politinis monolitas, ir tas poveikis yra minimalus, o Vilniuje – labai ryškus.

Nors per pastaruosius Seimo rinkimus per visą Lietuvą nusirito Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sėkmės banga, Pietryčių Lietuvoje ji buvo beveik nepastebima. Lietuvių rinkėjų balsai labiau poliarizavosi, o tai buvo naudinga LLRA-KŠS. Ta poliarizacija ir LVŽS bangos efektas buvo juntamas Nemenčinės apygardoje, kur lietuvių jau gana daug, tad vyko ir antrasis turas. Medininkų apygardoje, kurioje lietuvių – kur kas mažiau, LVŽS bangos efektas beveik nebuvo matomas. Šalčininkų-Vilniaus apygardoje LVŽS banga buvo visai silpna ir tik kiek matomesnė didesnėse gyvenvietėse, esančiose prie Vilniaus (Pagirių apylinkė). Visose apylinkėse daugiausia balsų gavo tradicinės partijos bei jų atstovai, tik keliose reikšmingesnį balsų skaičių surinko LVŽS.

Taigi peršasi išvada, kad rinkėjai Pietryčių Lietuvoje yra labai konservatyvūs ir atkakliai laikosi savo nuostatų. Paaiškinimas čia būtų vienintelis – būtent lietuvių bei lenkų santykių įtampa verčia rinkėjus besąlygiškai susitelkti į savo politines-tautines pozicijas ir nesiblaškyti.

Visgi 2016 metų rinkimų rezultatai kai kuriose Medininkų apygardos apylinkėse leidžia manyti, kad LLRA-KŠS palaikymas nėra visiškai absoliutus. Tokia išvada darytina paanalizavus Kalvelių, Šumsko, Lavoriškių apylinkių rezultatus. Jos yra šalia viena kitos. Socialdemokratų kandidatas kilęs iš Kalvelių, LLRA-LKŠS – iš Lavoriškių. Buvo matyti, kad tiek, kiek šoktelėjo už socialdemokratų kandidatą atiduotų balsų skaičius, tiek sumažėjo LLRA-KŠS kandidato palaikymas, palyginti su ankstesniais rinkimais. Visa tai rodytų, kad balsavimas „za swoich“ nėra absoliutus, kasdieniuose santykiuose yra pakankamai tolerancijos ir tarpusavio palaikymo.

Taigi kažkas negerai su Lietuvos viešąja politika, kuri lėmė, kad politiniu lygmeniu yra susiformavusi priešprieša, daranti neabejotiną įtaką kasdieniams santykiams. Kas formuoja mūsų viešąją politiką ir kas už ją atsakingas? O ką jau kalbėti apie viešąją politiką Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse...

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"