TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Dar kartą Ariogala

2006 08 08 0:00

Skamba panašiai kaip "dar kartą Lietuva!" O juntamas ir prasmingas ryšys, nes kol bus tokia Ariogala, tol dar yra Lietuva.

Tai - apie tradicinį buvusių politinių kalinių, tremtinių ir partizanų sąskrydį praėjusį šeštadienį. Didžiulis Dubysos slėnis pilnas gerų, dorų, nuoširdžių žmonių. Pilkas dangus, maloningai sustabdęs lietutį, ir nepaprasta šiluma - ir iš viršaus pro debesis, ir iš kentėjusių, bet nesurambėjusių širdžių.  

 

Dovana turėti Lietuvą ir būti Lietuvoje, dovana turėti tokį didelį artimųjų sąskrydį - apie tai kalbėjo arkivyskupas, pats buvęs politinis kalinys ir tremtinys Sigitas Tamkevičius per Šv. mišių pamokslą Ariogalos bažnyčioje. O slėny galėjai pagalvoti: kur šiandien tikroji Lietuva? Nejau ten, kur jos gyventojai geria ir žudosi, nekenčia kits kito, pavyduliauja ir smurtauja, o dar kai kurie ramiai apgaudinėja ir engia vargšus ar tiesiog besikreipiančiuosius į pasipūtusios valdžios įstaigas? O gal Dubysos slėny prie Ariogalos, kur tiek draugystės, atjautos ir gerumo, tiesiog džiaugsmo, kad esam kartu?

Žinoma, ji čia. Tai gal iš čia ir kiltų vėl gerosios Lietuvos atgimimas? Štai kartu žaizdotieji partizanai ir jauni kariai, tremtinių karta ir vaikaičiai, provaikaičiai. Lietuva laikosi ir atsigauna ten, kur veikia bendruomenės. O čia tokia didelė bendruomenė, apimanti visą šalį. Tiesa, dar ne visą, nes yra tarp mūsų nemaža ypač nuskriaustųjų - vidaus tremtinių. Juos nuskriaudė laikai ir blogio instruktoriai, išstūmę iš širdžių ir artimo, ir Lietuvos meilę, įsiūlę tik naudos meilę ir pagiežą kitaip jaučiantiems žmonėms. Bet per tokias bendruomenes kaip ši jau ir kitus visus gali pasiekti žmogaus vertos laikysenos bei gyvensenos pavyzdys. Joje, be abejo, ir tėvynės meilė. Neišsitremkit, broliai.

Kalbėjome apie jaunimą, pradedant nuo prezidento atsiųsto sveikinamojo laiško ir jaunajai kartai tariant savo žodį. Štai ir tie, kurie vyko į Sibirą lankyti senelių tremties ir mirties vietų, aptvarkyti apleistų kapinių. Kaip čia neprisiminsi didelės nelaimingos šalies, kuri susierzino dėl tokio bandymo, net atsakė vizas kitoms grupėms. Negalima aplankyti kapų! Atrodo, Kremliaus valdžia iš savo tarptautinio dujinio pasipūtimo visai nebesuvokia, lyg būtų "gazas" pačiai į galvą trenkęs. Nelaisva šalis, kurios žmonėms galime tik palinkėti susivokti ir branginti laisvę, neatiminėti jos kitiems.

O mūsų laisva, neužsidariusi šalis turi pareigą savo jaunimui. Reikia keistis, reikia, kad Lietuva būtų patraukli visais atžvilgiais, ne tik tėviškės dangum. Turime atsikratyti teisėtvarkos nesąmonių ir nepagarbos žmogui, jo teisėms, abejingumo ligoniams ir mokslo siekiantiesiems, reikia baigti gobšios kyšininkaujančios biurokratijos praktikuojamą piliečių engimą. Tada ir iškeliaujantiesiems plataus pasaulio pamatyti, žinių įgyti ar laimės ieškoti Lietuva paprastai tars, kaip motina: "O kada sugrįši vaikeli? O ką parsiveši, kad vėl kartu gražiau gyventume?"

Neturime kitos Lietuvos, tad joje privalom išlikti. Tiek šįkart iš Ariogalos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"