TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Dar kartą dėl V. Tomaševskio antivalstybinės veiklos

2014 05 22 13:10

Gegužės 6 dieną Lietuvos Sąjūdžio, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos ir „Vilnijos“ draugijos organizuoto mitingo prie Seimo dalyvių priimtoje rezoliucijoje „Dėl grėsmės lietuvių kalbai ir valstybės saugumui“ reikalaujama atmesti Lietuvos lenkų rinkiminės akcijos (LLRA) antlietuviškas, antivalstybines iniciatyvas ir pašalinti ją iš valdančios koalicijos už minėtas antivalstybines pažiūras, Lietuvos šmeižtą Europoje.

Pabrėžtina, kad tas šmeižtas grindžiamas jau seniai Valdemaro Tomaševskio skleidžiama (net per Lietuvos televiziją!) prasimanyta versija apie Lietuvos pietryčius, kad „lietuviai niekada čia negyveno, čia lenkų žemė“!

Tokios įdėjos grindžiamos ir Šalčininkų, Šalčios upės vardais, kaip „įrodymu“ savo teiginiams. Nepaisoma mokslo duomenų, tvirtinančių jų lietuvišką pradą. Daugelyje Lietuvos vietų yra analogai (Šaltoja, Šaltuona, Šalčykščia, Šalčiūkštė, Šalčiukas, Šaltupė) ir daugelis kitų liudijančių šio tipo vandenvardžių kilmę iš liet. šaltas, šalti, šaltis (akademinis „Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas“. A. Vanagas. V., 1981, p. 325). Šiame plote teka Visinčia (vardas sietinas su lenktumo, vingiuotumo prasme), Šalčios dešinysis intakas, Merkio (siejama su liet. merkti, nardinti į vandenį) aukštupio vandenys ir kiti vandenvardžiai – lietuviškumo liudininkai.

Čia senosios Lietuvos valstybės teritorija su amžinąja sostine Vilniumi, Medininkų, Eišiškių, Rodūnės, Lydos, Geranonių ir kitomis pilimis. Šalčininkų valsčius „Lietuvos žemėje“ su trimis pilimis minimas nuo 1311 metų. Tai tūkstantmetinės praeities etninės lietuvių žemės, kaip ir visa šalies teritorija bei plotai už dabartinių jos ribų. Tai plačiai atskleidžia tarptautinis mokslas.

V. Tomaševskis ėmėsi ir kitų lietuvybę menkinančių „apibendrinimų“, viešai deklaruodamas, kad Vytauto vardas naudojamas nepagrįstai, kad tai vertimas, o buvęs tik Vytovt, Vytold! (pasisakymas tautinių bendrijų konferencijoje Nemėžyje). Nenorėdamas žinoti, jog žymus kalbininkas Kazimieras Būga dar 1911 metais apibendrindamas įvairiakalbių XIV a. pabaigos – XV a. šaltinių duomenis pagrindė, kad jie „aiškiausiai rodo šį vardą lietuviškai skambėjus kaipo Vytautas“. Pirminis vardas išlikęs vandenvardyje (Vytautas, Vytautalis). Vardo dalys Vy - (iš vyd- plg. išvydo) + - taut (plg. tauta) atsispindi daugelyje lietuviškų istorinių asmenvardžių ir vietovardžių (K. Būga 1911; I, 1958; Lietuvos upių ir ežerų vardynas 1963).

Taigi skleidžiami diletantiški antlietuviški prasimanymai, kurių pagrindu telkiama dalis visuomenės.

Lituanistinis palikimas turi tarptautinę reikšmę. Jį ignoruoti, melagingais iškreipimais grįsti savo politines pretenzijas yra tarptautinis nusikaltimas. Į tai privalo reaguoti mūsų teisėsauga, valstybinės institucijos. Ar gali toks demagogas atvirai veikti Lietuvos valstybėje ir jai atstovauti Europos Parlamente?!

Tokių demagoginių pažiūrų vadovas ir nacionaliniu principų formuojama partija neatitinka demokratinės mūsų visuomenės ir valstybės principų, skaldo ir supriešina visuomenę, ardo jos konsolidaciją, kelia pavojų nepriklausomai Lietuvos valstybei, griauna europinę santaiką.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"