TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Dar kartą dėl vienuolyno

2013 12 16 8:00

Aukšto tolerancijos lygio senojoje Lietuvos valstybėje XIV amžiuje valdovų Vytenio, Gedimino ir kitų rūpesčiu pakviesti pranciškonai gavo Vilniuje jiems pastatytą pagrindinę bažnyčią ir vienuolyną, buvo globojami ir vykdė Lietuvos valstybės politiką, valdovo tarybos diplomatines pareigas. 

Anksčiausi pranciškonai buvo atvykę iš Saksonijos vokiečiai, čekai, austrai, lenkai ir kiti. Pranciškonų broliją rėmė vėlesni valdovai – geradariai Vytautas ir kiti, žymiausi Lietuvos didikai. Vienuolynas iš Lietuvos žmonių gaudavo dideles aukas, vykdė statybas, misijines funkcijas.

XV a. pranciškonai plačiai veikė Čekijoje, Lenkijoje, Lietuvoje. Buvo Lietuvos vikariatas. XVII a. oficialiai susiformavo atskira Lietuvos pranciškonų provincija (tai svarbu vertinant XXI a. situaciją). Rusijai okupavus Lietuvą, po 1863 m. sukilimo, Vilniaus pranciškonų vienuolynas 1864 m. Carinės valdžios buvo uždarytas.

Po pirmojo pasaulinio karo Rytų Lietuvą su Vilniumi okupavusi Lenkija vykdė grubią antilietuvišką nutautinimo, polonizacinę politiką. Okupacinė valdžia persekiojo lietuvius dvasiškius, net Vilniaus vyskupą (1918 m. pabaiga - 1925 m.), lietuvį Jurgį Matulaitį (1982 m. katalikų bažnyčios paskelbtą palaimintuoju), gynusį lietuvių, gudų, žydų interesus, pastaruosius saugojęs nuo lenkų (!) pogromų.

Seinai - didelis lietuvybės centras. 1909 m. čia gimė pirmieji kalbininkų sutartinai paruošti lietuvių kalbos vadovėliai. 1919.08.23 lenkų kariuomenei užemus Seinus abi čia buvusios lietuviškos gimnazijos buvo uždarytos. Buvo suimti seminarijos lietuviai klierikai ir profesoriai. Atgabenti prie Punsko ir paleisti – išvyti į lenkų neužimtą Lietuvą. Tuomet ir ištremtas vyskupas Antanas Karosas. Okupuotame Vilniaus krašte buvo persekiojama, naikinama lietuvių spauda, draugijos, mokyklos. 1938 m. didelėje okupuotos Lietuvos dalyje beliko vienintelė lietuviška gimnazija Vilniuje, persekiojama okupacinės valdžios. Tais 1938 m. Lenkijos teismas Vilniuje senojo vienuolyno pastatus prie Trakų g. pripažino „Pranciškonų Ordino Lenkijoje“ („do Zakonu Franciszkanow w Polsce“) nuosavybe (Lietuvos centrinis valstybės archyvas, F.130 Ap. 1, B.9989, l. 40, 24 a. p.), tuo ignoruojant, kad Vilniaus pranciškonų vienuolynas iki jį uždarant buvo būtent Lietuvos religinis židinys. Tuomet pranciškonų veikla dar neišsivystė, nes jau kitais metais prasidėjo II pasaulinis karas. Dėl viso to tuometinės okupacinės Lenkijos valdžios sprendimas (po ilgo bylinėjimosi!) Nepriklausomoje Lietuvos valstybėje traktuotinas kaip niekinis, nesiskaitantis su senosios Lietuvos kultūros paveldu ir teise, nes vienuolynas ilgus šimtmečius, kaip minėjome, buvo puoselėjamas Lietuvos valstybės ir jos žmonių. Jis tarnavo Lietuvai.

Tai „pamiršę“ kai kurie aktyviausi Lenkijos pranciškonus beatodairiškai remiantys Lietuvos katalikų mokslo veikėjai, tiesmukai teigia, kad „iki Sovietinės okupacijos šis turtas, priklausė pranciškonų Ordinui.“ Bet, kaip matėme, priklausymas Lenkijos pranciškonams tebuvo tik trumpalaikis epizodas (nuo 1938 m. gegužės 3 d., o 1939 m. jau prasidėjo karas) todėl, okupacinės valdžios aktai ir teismų sprendimai yra neteisėti anų ir šių dienų Lietuvos valstybės atžvilgiu.

Mums ne vis tiek, kokia veikla atkuriamas ordinas Lietuvoje užsiims. Faktas, kad pranciškonams grąžintoje bažnyčioje vyksta Lietuvos Lenkų rinkiminės Akcijos renginiai, prieš pastaruosius Seimo rinkimus surengtas „Partijos konventas“. Jiems bažnyčia – priedanga savo antilietuviškai veiklai. Ne taip senai partijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis per Lietuvos televiziją, kalbėdamas apie Lietuvos Pietryčius baigė „programinę“ pramanyta teze: „Lietuviai niekada čia negyveno, čia lenkų žemė!“. Tokie ir panašūs antivalstybiniai prasimanymai, skleidžiami dalykų neišmanančiai savo aplinkos publikai, yra nusikaltimas prieš Lietuvos mokslą, teisę ir valstybę. Kada į tai veiksmingai reaguosime? Ar tai derinasi su Europos Sąjungos dvasia? Tai nieko bendro neturi su tolerantiška krikščioniška pozicija, ryškiai primena prieškarinę antilietuvišką ir dabartinių „kresininkų“ mentalitetą.

Atvykusių pranciškonų Konventualų Ordino atstovai vaizduoja taikius vargšus, siekiančius „teisybės, jiems „priklausančio“ turto „grąžinimo“. Juos remiantys platina teiginį, kad „Vyriausybė savinasi vienuolyną“ (Lietuvos žinios, 2013 12 02). Bet tuo melagingai maskuojamas faktas, kad dar 2004 m. Vilniaus Savivaldybės Taryba, vadovaudamasi Vyriausybė nutarimu, atkūrė Mažųjų Brolių Konventualų Ordino nuosavybę, atidavė 272,42 kv.m. plotą ir skyrė 97 tūkst. Lt. dar 44 kv.m. privatizuotoms patalpoms išpirkti ir kt. Perprojektavus, atgautoje nuosavybėje bus įrengta apie 470-500 kv.m. Kartu su šiom patalpom jie gavo ir žemės sklypą. Vienuoliams atiduotas ir didelis, vadinamas Montvilo skvero sklypas (Trakų g. 9) prie bažnyčios. Taigi jie jau turi suprojektuotų ir dalinai įrengtų gyvenamųjų, svečių patalpų ir celių, kurias baigia paruošti kaip vienuolyno patalpas Pranciškonų g. 4, prie šalia esančios bažnyčios. Visa tai atiduota keliems iš Lenkijos atvykusiems pranciškonams. Tai reikšmingas kompromisas iš dabartinės Lietuvos administracinės pusės. Apie visa tai naujųjų dabartnių pranciškonų atstovas nepateisinamai nutyli. Ar jų maksimalistiniai siekiai derinasi su pranciškonų „elgetaujančių vienuolių“ nuostatomis?

Vertinant ilgaamžę globą, nelengvą dabartinę krašto padėtį pranciškonų vienuolyno pagrindinis korpusas (apie 6 tūkst. kv.m.) privalo tarnauti Lietuvos mokslo, kultūros ir plačiosios visuomenės interesams. Čia turėtų įsikurti, kaip pažymėjo akademikas Antanas Tyla, Lietuvos kultūros istorijos centras su reikšmingais (išvardintais) padaliniais (Voruta, 2013 09 14). Juos galėtų papildyti ir senovės Baltų ir Lietuvos kultūros, tolerancijos Lietuvoje ir jos tarptautinės reikšmės, Vilniaus ir Rytų Lietuvos lietuvių visuomenės Carinės Rusijos, Lenkijos opupacijų sąlygomis bei kt. temos. Šias patalpas turėtų perimti Lietuvoje žymios edukacinės įstaigos, taip pat įsikurti lituanistikos ir istorijos centras, Jono Basanavičiaus ir kt. įkurtos pirmosios lietuviškos mokyklos ir mokslo draugijos muziejai.

Akademikas Napaleonas Kitkauskas, plačiai apžvelgęs pranciškonų leidybinę veiklą (XXI amžius, Nr. 43, 2013 11 29) atkreipia dėmesį, kad jie nuo 2006 m. savo leidiniuose kelis metus tęsė XIX a. ir tarpukario Lenkijoje naudotą Lietuvą žeminančią terminologijos tradiciją („na Litwie“). Priminė Kazimiero Prapuolenio veikalą (1913 m., 1914 m.), atskleidusį polonizatorių antilietuvišką ankstesnę bei XX a. pradžios veiklą, dabartinę istoriografiją tendencingai interpretuojant Lietuvos istorijos faktus. Pabrėžiama – tegul pranciškonų vienuoliai pasilieka sau evangelizacijos sritį ir laikosi elgetaujančių vienuolių nuostatų (tą kryptį palaiko ir dabartinis popiežius). Taigi jau gavus pakankamai patalpų, demagogiškai tai nutylint, siekti užvaldyti dar tūkstančius kv.m. plotą keliems vienuoliams, labai reikalingą Lietuvos mokslui ir kultūrai, nėra padoru.

Dar kartą akcentuotina, kad Vilniaus pranciškonų personalinę sudėtį reikia atkurti būtent pagal Lietuvos tradiciją, daugiataučiu pagrindu, o ne vien Lenkijos vienuolynų sąskaita. Taigi visa tai įvertinus, atmetus perdėtas pretenzijas, mūsų Vyriausybė turėtų užtikrinti, kad per amžius Lietuvos puoselėto Vilniaus pranciškonų vienuolyno didysis korpusas tarnautų Lietuvos mokslui ir kultūrai, plačiosios visuomenės labui, Lietuvos reprezentacijai.

Pabrėžiama, kad minėti tamsūs, agresyvūs faktai santykiuose tarp tautų ir valstybių turi būti žinomi, visapusiškai įvertinti, kad tokie recidyvai nesikartotų, kad nebūtų pažeidžiami Lietuvos nacionaliniai interesai. Tai stiprintų geranoriškumą ir demokratiją Europos Sąjungoje.

Autorius yra istorikas, kultūros paveldo ekspertas, Lietuvos sąjūdžio pirmininko pavaduotojas, Lietuvos kultūros fondo prezidiumo pirmininkas

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"