TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Dar vienas V. Putino blefas?

2015 09 25 6:00

Ne paslaptis, kad mūsų kaimynės Rusijos diplomatija profesiniu požiūriu turi senas tradicijas ir rodo didelį meistriškumą. Pastarąjį tokio meistriškumo pavyzdį matome šiomis dienomis.

Jau nuo birželio Maskva bando prastumti vadinamąjį Vladimiro Putino planą dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose sureguliavimo. Pagal jį turėtų būti kuriama plati kovos su „Islamo valstybe“ koalicija, kurią sudarytų Basharo al-Assado kariuomenė, Irako kariuomenė, kurdų būriai, Libano grupuotė „Hezbollah“ ir visi, kurie nori prisidėti prie kovos su terorizmu.

Rugpjūtį Katare vykusiame susitikime su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry ir arabų valstybių užsienio reikalų ministrais jų kolegai iš Rusijos Sergejui Lavrovui nepavyko gauti pritarimo dėl šios plačios koalicijos. Arabų sunitų šalys nenori turėti reikalų su B. al-Assadu, kurį kaltina šimtų tūkstančių Sirijos sunitų išžudymu.

Tada Rusijos diplomatija parodė didelį profesinį meistriškumą. Rugsėjo pradžioje visas pasaulis pamatė, kad Rusija, visai nesislapstydama, pradėjo gabenti savo kareivius ir ginkluotę į Siriją. Rugsėjo 28-ąją Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje V. Putinas sakys kalbą. Nesunku įsivaizduoti, kaip ta kalba būtų atrodžiusi anksčiau, kai į V. Putino planą dėl plačios koalicijos kovai su „Islamo valstybe“ buvo nekreipiama dėmesio. Tuo labiau nesunku įsivaizduoti, kaip V. Putino kalba atrodys dabar, kai Rusija konkrečiais darbais parodė, jog ketina dalyvauti Sirijos konflikte.

Kitaip tariant, Rusija privertė pasaulį atkreipti į ją dėmesį, ir kol kas visai nedidelėmis sąnaudomis - nugabeno į Siriją keliasdešimt lėktuvų ir kelis tūkstančius kareivių. Pasaulis, pirmiausia amerikiečiai, yra šiek tiek sutrikę: J. Kerry skambina S. Lavrovui, Amerikos gynybos sekretorius skambina Rusijos gynybos ministrui ir kelias valandas aptarinėja galimus tarpusavio veiksmus.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pats pasiprašė susitikti su V. Putinu ir atvyko į Maskvą, lydimas savo kariuomenės ir žvalgybos vadų. Izraelis baiminasi, kad Rusijos karinio dalyvavimo sustiprinta Sirijos kariuomenė nesukeltų didesnės grėsmės. V. Putinas kilniaširdiškai nuramino B. Netanyahu, teigdamas, kad svarbiausias Sirijos kariuomenės uždavinys - išsaugoti Sirijos valstybingumą.

Net sunku patikėti, kaip nesunkiai galima pakeisti susiklosčiusią situaciją. Dėl Krymo aneksijos ir karo Donbase V. Putinas buvo tapęs kone nepageidaujamu asmeniu. Pakako įvesti į vidaus karo kamuojamą Siriją truputį kariuomenės, ir V. Putinas vėl tampa reikšmingu pasauliniu politiku, be kurio karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose tarsi ir negali būti sprendžiamas.

Rusijos įsitraukimą į karinį konfliktą Sirijoje reikia vertinti keliais aspektais. Vidaus politikos požiūriu V. Putino režimas sukūrė naują reginį prie televizorių sėdintiems rusams, nes kasdien rodomi įvykiai Ukrainoje ėmė tapti nebeįdomūs - Novorosijos sukurti nepavyko, Donbase ukrainiečių „fašistai“ jokių baisumų nedaro. Kitaip tariant, Kremliaus avantiūra Ukrainoje tapo rutina, jau nelabai padedančia kvailinti paprastus rusus. Ukrainos tema iš rusiškų televizijų išnyko, ją pakeitė kalbos apie reikšmingą Rusijos indėlį kovojant su „Islamo valstybe“.

Dėl teisybės reikia pasakyti, kad Rusijos internetinėje erdvėje visuotinio džiūgavimo dėl karinio dalyvavimo Sirijoje nėra. Nemaža rusų visuomenės dalis dar gerai atsimena sovietų karinę avantiūrą Afganistane, todėl veda paraleles ir daro liūdnas prognozes - kaip karas Afganistane padėjo sužlugti Sovietų Sąjungai, taip karas Sirijoje padės žlugti V. Putino režimui.

Užsienio politikos požiūriu, įsitraukdamas į konfliktą Sirijoje V. Putino režimas pirmiausia siekia, kad mainais už tai Krymas būtų pripažintas kaip Rusijos dalis. Karo veiksmus Donbase režimas, regis, nutrauktų, tačiau pasiliktų vadinamuosius separatistus kaip priemonę veikti Ukrainos politiką.

Tačiau Krymas ir Ukraina apskritai - tik nedidelis tikslas, palyginti su didžiuoju V. Putino noru - priversti Vakarų pasaulį, pirmiausia Ameriką, persvarstyti pasaulio tvarką, sudaryti savotišką sutartį "Jalta-2" , pagal kurią Rusija turėtų savo įtakos ir interesų zonas, kuriose tvarkytųsi kaip panorėjusi. Tokiu atveju Ukraina besąlygiškai atsidurtų Rusijos įtakos zonoje.

Sunku būtų patikėti, kad mainais už Rusijos pagalbą kovojant su „Islamo valstybe“ Vakarai sutiktų keisti pasaulio tvarką, kuri nusistovėjo griuvus Berlyno sienai ir sužlugus Sovietų Sąjungai. 1945 metų Jaltos sutartimi daugybė Europos valstybių buvo atiduotos sovietiniam režimui, todėl ši sutartis laikoma gėdingu istorijos puslapiu. Negi ekonomiškai žlungantis V. Putino režimas yra pajėgus priversti Vakarus keisti esamas taisykles? Ar „Islamo valstybė“ yra jėga, kurios įveikti be Rusijos pagalbos neįmanoma?

Štai čia kyla dar svarbesnis klausimas - ar tikrai Rusija nusiteikusi rimtai kovoti su „Islamo valstybe“. Net ir Kremliui lojalioje žiniasklaidoje kalbama, kad Rusijos federalinė saugumo tarnyba parengė ir išsiuntė kovoti už „Islamo valstybę" ne vieną šimtą savų piliečių, pirmiausia - iš Kaukazo. Rusijai nenaudinga susilpninti konfliktą Sirijoje ir visuose Artimuosiuose Rytuose, nes jis yra priemonė pakelti naftos kainas ir būdas pabrėžti savo vaidmenį.

Norint išgelbėti B. al-Assado režimą ir įveikti „Islamo valstybę“, Rusijai reikia siųsti į Siriją ne keliasdešimt, bet šimtus lėktuvų, ne kelis tūkstančius, bet dešimtis tūkstančių kareivių. Vargu ar Rusija tam ryžtųsi, todėl dabartiniai V. Putino veiksmai panašūs į talentingai vykdomą blefą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"