TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Darbo birža ar nedarbo birža?

2013 04 25 6:07

Oficiali statistika skelbia, kad šiuo metu 190 tūkst. norinčių ir galinčių dirbti Lietuvos gyventojų negali susirasti darbo. Išties nemažai, turint galvoje, kad visame Vilniuje dirba vos 277 tūkst., Kaune - 150 tūkst., o Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje kartu sudėjus - tik 170 tūkst. žmonių.

Esant tokiai darbo rinkos situacijai, įmonėms susirasti darbuotojų, regis, turėtų būti juokų darbas: pakaktų paskelbti apie laisvą darbo vietą ir prie durų kaipmat nusidriektų ilgos eilės bedarbių. Tačiau nenusidriekia... Nebent prie darbo biržos durų, į kurią dažnu atveju ateinama siekiant oficialiai tapti bedarbiu, o ne realiai ieškotis darbo.

Vieša paslaptis, kad nemažai bedarbių bijo darbo pasiūlymų kaip velnias kryžiaus. Ir tai nenuostabu, nes bedarbio statusą praradęs gyventojas netenka didžiosios dalies pašalpų ir kompensacijų, taip pat galimybės užsiimti "papildoma" veikla. Todėl kai asmuo oficialiai įdarbinamas, realios jo pajamos neretai sumažėja. Darbo biržoje registruoti bedarbiai sutinka oficialiai įsidarbinti nebent ketvirčiu etato, o likusią sumą nė nemirktelėję paprašo mokėti vokeliuose. Tokios tendencijos iš dalies paaiškina, kodėl, Statistikos departamento duomenimis, net 45 proc. Lietuvos gyventojų gauna minimalų ar mažesnį darbo užmokestį. Esant tokiai padėčiai, darbo biržos virsta nedarbo biržomis, jose sąžiningai mokesčius mokančios ir socialiai atsakingos įmonės ilgainiui darbuotojų nebeieško. Dar blogiau - sąžiningai mokesčius mokantys ir socialiai atsakingi Lietuvos piliečiai ne tik moka algas "nedarbo biržos" darbuotojams, bet ir kompensuoja darbo nenorinčių ieškoti "bedarbių" pašalpas bei kitas įvairias išmokas.

Suprasti, kodėl Lietuvoje susidariusi tokia situacija, nesunku. Įsivaizduokime, kad viename mažo miestelio name gyvena du kaimynai: Jonas ir Karolis. Jonas dirba miestelio parduotuvėje ir gauna minimalų darbo užmokestį - 1000 litų popieriuje, arba 824 litus į rankas. Jono darbo vieta kainuoja 1310 litų, nes jo darbdavys per mėnesį papildomai sumoka 310 litų socialinio draudimo mokesčių. Taigi Jonas į rankas gauna 824 litus ir sumoka 486 litus mokesčių. Be to, jis, teikdamas visuomenei reikalingą paslaugą, prisideda prie Lietuvos ekonominės gerovės didinimo. Miestelio gyventojai būtiniausių prekių gali įsigyti vos už kelių šimtų metrų nuo namų esančioje parduotuvėje, tad sutaupo laiko ir transporto išlaidų. Negana to, parduotuvė miestelyje mažina nedarbo lygį, nes joje, be Jono, dar dirba sargas ir sandėlio prižiūrėtojas.

Karolis, priešingai, niekur nedirba ir gauna 500 litų nedarbo išmoką. Taigi darbščiojo Jono pajamos yra 324 litais didesnės negu tingiojo Karolio. Tačiau tai tik viena medalio pusė: oficialiai jokių pajamų neuždirbantis Karolis gauna kompensacijas už šildymą, būsto nuomą, vandenį, elektrą ir turi daug laisvo laiko, nes jam nereikia kiekvieną rytą anksti keltis ir eiti į darbą. Tad Karolis dirba atsitiktinius darbus ir gauna papildomų pajamų, už kurias nemoka jokių mokesčių. Tarkime, laisvalaikiu, o jo turi išties daug, užsiima degalų ir cigarečių "importu" iš Baltarusijos. Įvertinus šiuos veiksnius matyti, kad Karolio pajamos sudaro apie 2 tūkst. litų - yra gerokai didesnės negu Jono 824 litai. Būtent todėl jis visai neskuba susirasti oficialaus darbo ir registruojasi darbo biržoje tik tam, kad gautų pašalpas ir įvairias kompensacijas, kurias, mokėdamas mokesčius, Karoliui sumoka mažiau pajamų uždirbantis Jonas. Paradoksalu, bet mažiau pajamų gaunantis darbštusis Jonas moka mokesčius, kurie atitenka daugiau pajamų turinčiam tingiajam Karoliui. Be to, "importuodamas" cigaretes iš Baltarusijos Karolis mažina rūkalų pardavimą Jono parduotuvėje, todėl ji netenka dalies pajamų ir teišgali darbuotojui mokėti minimalų darbo užmokestį.

Tačiau negalima kaltinti Karolio dėl jo elgesio, nes žmogus paprasčiausiai elgiasi taip, kaip jam tuo metu yra geriausia. Karoliui pačiam nelabai patinka jo gyvenimo būdas, vyras mielai įsidarbintų medžio apdirbimo įmonėje, bet tokiu atveju prarastų ir bedarbio išmoką, ir visas kompensacijas bei papildomo uždarbio galimybes, ką jau kalbėti apie prarastą laisvalaikį. Taigi Karolis sutiktų įsidarbinti tik už ne mažesnį negu 2 tūkst. litų atlygį. Tačiau įmonė, norėdama mokėti jam oficialų 2 tūkst. litų darbo užmokestį, dar turėtų papildomai sumokėti 1400 litų mokesčių. Kitaip tariant, Karolis darbdaviui kainuotų 3400 litų. Tarkime, įmonė gali mokėti tik 3 tūkst. litų, kitaip dirbtų nuostolingai ir būtų priversta nutraukti veiklą, tad nesutinka su Karolio pasiūlymu ir nepriima jo į darbą. Ilgainiui medžio apdirbimo įmonė, neradusi darbuotojų, uždaroma, o dėl sumažėjusių pajamų ir didėjančios konkurencijos iš Baltarusijos "importo" netrukus tą patį tenka padaryti ir Jono parduotuvei... Vaizdas kaip iš Jono Biliūno "Liūdnos pasakos", deja, tokių atvejų Lietuvoje apstu.

Karolis šioje situacijoje yra pakliuvęs į vadinamuosius nedarbo spąstus, kai jam neapsimoka oficialiai įsidarbinti įmonėje, nes tada turės mokėti didesnius mokesčius, praras kompensacijas ir laisvalaikį. Jono ir Karolio pavyzdys rodo, kad "nedarbo spąstai" gali padaryti milžinišką žalą tiek valstybės biudžetui, tiek visai šalies ekonomikai. Tad reikėtų dėti visas pastangas siekiant įtraukti gyventojus į darbo rinką. Kone veiksmingiausias būdas tai padaryti -sumažinti darbo jėgos apmokestinimą, ypač mažas pajamas gaunančių darbuotojų. Kitas būdas - kurį laiką palikti dalį kompensacijų ir lengvatų neseniai įsidarbinusiems asmenims, kad šie nejaustų didelio pokyčio įsilieję į darbo rinką. Be to, pašalpos ir kompensacijos turėtų būti didesnės, tada jos suteiktų daugiau finansinės laisvės ieškant naujo darbo. Tačiau ilgą laiką nesugebantiems (ar nenorintiems) susirasti darbo gyventojams išmokos turėtų būti palengva mažinamos. Tuo pat metu reikėtų didinti kovą su vadinamaisiais vokeliais, nelegaliu darbu ir kontrabanda, nes šie reiškiniai išstumia iš rinkos sąžiningai mokesčius mokančias įmones.

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"