TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Darbo kodeksas ir bekelnių revoliucija

2016 09 15 6:00

Kadenciją baigiantis Seimas vakar laimėjo mūšį prieš prezidentę Dalią Grybauskaitę – jos veto Darbo kodeksui (DK) atmetė. Iš balsavimo rezultatų matyti, kad „prieš“ naują DK – vos 39 Seimo nariai. Premjeras gali švęsti pergalę, tačiau tik iš dalies. Socialdemokratai liberalizuoja darbo santykius? Socialdemokratų elektoratas to paprasčiausiai nesupras. Dar liepą daryta „Vilmorus“ sociologinė apklausa parodė: liberalų DK palankiai vertina 9 proc. LSDP elektorato, nepalankiai – 52 procentai.

Atrodo, kad vakar Seimo frakcijos balsavo pagal požiūrį į prezidentę ir rinkimų išskaičiavimus. DK liberalizavimas, anot dalies socialdemokratų, būtų blogai įvaizdžiui, bet pasak kitų, – gerai verslui. Savo ruožtu „Tvarka ir teisingumas“ supykę dėl koldūnų skandalo, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, regis, kabinasi už prezidentės reitingų, tad jai niekada neoponuos, o Darbo partijoje – vien verslininkai. O kaipgi profsąjungos, surengusios dešimtis mitingų?

Štai į vieno protesto organizavimą stengtasi įtraukti visus profesiškai asocijuotus samdinius, taip pat kitas organizacijas (tarp jų – socialinį judėjimą „Gyvenimas per brangus“). „Kviečiame dalyvauti visas profesines sąjungas, ir ne tik jas, kad kuo daugiau žmonių prisidėtų ir tai nebūtų vien mūsų akcija“, – žiniasklaidai yra sakęs vienas profsąjungų judėjimo vadų Artūras Černiauskas.

Skaitau ir nesuprantu. Ar šis asmuo tikrai tikėjo, kad Vyriausybė mano, jog jis yra lygiavertis fikcijos, vadinamos Trišale taryba, partneris? O gal tikėjo, kad šia fikcija gali patikėti darbdaviai? Trišalės tarybos sudėtis beveik nesikeičia daugybę metų.

Galbūt jis nė nepastebėjo, kad garsiausias profsąjungų veidas Lietuvoje jau seniai yra kitas personažas. Žiniasklaidos ir teisėsaugos žvaigždė – ne oficialus profesinių susivienijimų vadas, o vienas pagarsėjęs veikėjas, pasinaudojęs tomis pačiomis profsąjungomis, Ričardas Mykolaitis. Jis net viešai nevengia girtis, kad nusimovė kelnes ir parodė „priekį“ įmonės biure, inicijavo profsąjungų, inspekcijų demaršus prieš buvusį darbdavį („Profsąjungos maunasi kelnes“, „Lietuvos žinios“, 2016-ųjų kovo 24 d.). Trišalės tarybos veiklos imitacijoje jam dalyvauti nereikia, yra feisbukas.

„Dažnai būnu Vilniaus rajono policijos komisariate. Čia esu apklausiamas kaip įtariamasis baisioje rezonansinėje byloje – „Transekspedicijos“ komercijos direktoriui parodžiau nuogą užpakalį atsidėkodamas, kad įmonė ne kartą apvogė mane. Darbo ir visos kitos klizminės inspekcijos nerado nieko – „vsio zakonno“. Taigi dabar esu Lietuvai pavojingas įtariamasis. Beje, byla – baudžiamoji, nors jau esu nubaustas administracine tvarka. Tik aš ne apie tai. (...) Policijos komisariatas nušiuręs lyg 1937-ųjų SSRS. Vaikšto darbuotoja ir vadovauja: „My dolžny idti v teismas.“ Koridoriuje įrengtas bendras spausdintuvas. Tyrėjai prieš spausdindami įdeda tiek tuščių lapų, kiek pasiima išspausdintų. Tik skyriaus viršininkė atleista nuo to. (...) Laukia mūsų Maidanas. Kitų kelių, matyt, nebus“, – raštu rėkauja ir grasina profsąjungos „Solidarumas“ tikras ar jau buvęs (kas ten supaisys, nes nuo skandalisto neatsiribota) narys R. Mykolaitis, jau laikantis save ir profesionaliu revoliucionieriumi.

Šis veikėjas tapo įžymybe, kai prieš darbdavį nusimovė kelnes. O kuo dar garsios Lietuvos profsąjungos? Kas pirmiausia šauna į galvą? Ginčais dėl nepasidalijamo turto, kova dėl teisės kalbėti „visų darbuotojų vardu“ ir gebėjimu oponuoti politinei valdžiai arba net jai pavėjui, tačiau tikrai ne konkrečioje įmonėje prieš savavaliaujantį darbdavį. Streikas pas privatininką? To, regis, dar nėra buvę.

Tarkime, koks nors žmogus, žiūrėdamas į šį kvailiojimą, tikrai jaučiasi diskriminuojamas, skriaudžiamas ir engiamas darbdavio. Ar jam kiltų noras kreiptis ten, kur sėdi pilvoti profsąjungų biurokratai ir šypsosi iš pasitenkinimo, kai kas nors (nelabai adekvatus) laksto po įmonių biurus?

Profsąjungos pamiršo atstovavimo darbuotojams funkciją. Sunku rasti bent vieną, kuri visuomenei būtų pateikusi ataskaitą. Pavyzdžiui, kiek bylų laimėta teismuose, kai ji gynė savo narius, kiek pasirašyta tikrų kolektyvinių sutarčių, o ne nukopijuotų DK nuostatų. Pagaliau, palyginus darbuotojo vidutinį amžių, profsąjungos nario ir jos lyderių statistinį amžių, tampa akivaizdu, kad tai gali būti ir kartų problema – kalbėjimas „skirtingomis kalbomis“. Todėl ir profesinių sąjungų narių mažėja tūkstančiais („Profsąjungų nuosmukis“, „Lietuvos žinios“, 2016-ųjų gegužės 4 d.).

Ar verta stebėtis, kad valdančiųjų buldozeris atmetė šalies vadovės veto? Tai nebūtinai yra gerai, bet objektyvu, nors ne visos naujojo kodekso nuostatos geros. Profsąjungos pademonstravo savo metodus ir įvaizdį. Naujojo DK rėmėjams beliko santūriai šypsotis. „Sankiulotų“ (bekelnių, jei verstume iš prancūzų kalbos) revoliucijos nebus.

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"