TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Darbo partijos likimas

2013 06 13 6:00

Darbo partijos (DP) bylai artėjant prie finišo tiesiosios, vis aktualesni tampa klausimai apie šios politinės jėgos perspektyvas ir Lietuvos partinės sistemos raidą. Ar DP išliks reikšminga žaidėja, net jeigu teismo sprendimas bus nepalankus? O galbūt jos populiarumui bus suduotas stiprus smūgis ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) per kitus rinkimus konsoliduos kairįjį elektoratą?

Diskutuojant apie DP populiarumą, dažniausiai neapsieinama be tiesioginio jo siejimo su Viktoro Uspaskicho asmenybe ir charizma. Dažnai atkreipiamas dėmesys į tai, kad partija organizuota hierarchiniu principu, jos viduje viską lemia lyderio iš viršaus „nuleidžiami“ nurodymai. Remiantis tokiomis prielaidomis, atsakymas į pirmą klausimą, atrodytų, yra elementarus. Jeigu teismas nuspręs V.Uspaskichui skirti laisvės atėmimą – visa organizacija sugrius, o partija per kitus rinkimus neperžengs 5 proc. barjero.

Nepalankus teismo sprendimas partijos populiarumui tikrai nepadėtų – dėl to ginčytis neprasminga. Vis dėlto išnykimo scenarijus taip pat nėra itin realus: panašioje padėtyje (kuriam laikui praradusi lyderį) DP jau buvo atsidūrusi ir šį išbandymą išgyveno. Kai 2006 metais V.Uspaskichas pabėgo į Rusiją, atrodė, kad jo politiniam projektui galima sakyti „sudie“. Tačiau 2008 metais DP palyginti užtikrintai peržengė rinkimų slenkstį (8,99 proc. balsų ir 10 iškovotų mandatų Seime), o 2012 metais pagal gautus balsus aplenkė visas kitas partijas.

Kodėl, skirtingai nei kitos naujosios partijos (Naujoji sąjunga, Tautos prisikėlimo partija), DP išsilaikė, nors jos lyderis ir turi problemų su teismine valdžia? Pirma, būtina pabrėžti, kad politinio veikėjo susikompromitavimas automatiškai nereiškia elektorato praradimo. Labai svarbu, kaip toks reiškinys yra pateikiamas potencialiems rinkėjams ir kurioje politinių barikadų pusėje stovima.

DP (kaip ir „Tvarka ir teisingumas“) išsilaikė būdama ne valdžioje, o opozicijoje. Taigi jų lyderių nuodėmes buvo galima pateikti kaip tradicinių partijų klikos susimokymą. Naujosios sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos lyderiai nebuvo pripažinti pažeidę Konstituciją ir nesėdėjo teisiamųjų suole dėl įtarimų finansinėmis machinacijomis savo partijose. Tačiau tai, kad šios politinės jėgos neatsispyrė valdžios vilionėms, gana greitai atbaidė tuos rinkėjus, kuriems būdingas nepasitikėjimas tradicinėmis partijomis ir apskritai visa politine sistema.

Būtent dėl šių priežasčių "darbiečiai" stengiasi save pateikti kaip opoziciją Vyriausybėje, kur tik įmanoma kritikuodami socialdemokratų veiksmus (ar tai, kad jų nėra) ir teisminį procesą pateikdami kaip politinį susidorojimą. Akivaizdu, kad tokia teorija dalies potencialių partijos rėmėjų neįtikina, nes po rinkimų DP reitingai reikšmingai krito, o socialdemokratų – išaugo. Vis dėlto V.Uspaskicho kūrinys turi kitą kozirį: jis pasižymi gerai išplėtota (vertinant Lietuvos mastais) struktūra ir faktiškai jau yra išaugęs vieno žmogaus partijos marškinėlius.

Apžvalgininkai dažnai nepelnytai ignoruoja DP pastangas stiprinti partinę organizaciją ir "rekrūtuoti" naujus, lojalius narius. Tai, kad Tautos prisikėlimo partija, kaip per rinkimus konkurencinga jėga, susinaikino rekordiniu greičiu, nestebina. Arūno Valinsko projektas buvo paremtas vienetine rinkimų kampanija ir neturėjo jokios regioninės struktūros. Naujoji sąjunga sukūrė tam tikrą organizaciją, tačiau niekada neprilygo nei socialdemokratams, nei konservatoriams - pasiekusi patį piką turėjo tik apie 5 tūkst. narių. Kita vertus, DP , susijungusi su leiboristais, yra antra pagal narių skaičių politinė organizacija: turėdama 17 388 (Teisingumo ministerijos duomenys, sudėti abiejų partijų rodikliai) narių ji atsilieka tik nuo LSDP.

Rinkimų matematika tokiu atveju yra paprasta. Sakykime, kad kiekvienas iš šių narių balsuos už savo partiją ir dar atsives bent po du papildomus rinkėjus (šeima, draugai, bendradarbiai), tai iš viso bus 52 164 balsai. Taigi, DP beliks kitais būdais surinkti 14,5 tūkst. balsų tam, kad įveiktų rinkimų slenkstį. 2012 metais Seimo rinkimuose jis siekė 68 501 balsą. Gausi narystė naudinga ne tik šiuo požiūriu. Ji suteikia reikalingų žmogiškųjų išteklių rūpintis partijos įvaizdžiu ir vykdyti rinkimų kampaniją regionuose.

Be to, daugiau kaip 3 tūkst. narių turinti jaunimo organizacija „Darbas“ užtikrina skverbimąsi į jaunąjį elektoratą. Pastaruoju metu Lietuvos žiniasklaidoje galima pamatyti DP bylą kritikuojančių užsakomųjų straipsnių, kuriuos pasirašo „jaunieji teisininkai ir politologai“. Net neatsižvelgiant į šių straipsnių objektyvumą ar juos rašančių autorių autentiškumą, verta pastebėti: nė viena kita partija tokių išteklių, kuriuos prireikus galima mobilizuoti „partijos garbei“ ginti, tarp jaunimo neturėjo ir neturi.

Todėl net jeigu DP byla (žinoma, po visų skundų aukštesnės instancijos teismams) jos lyderiams baigsis nepalankiai, sukurta struktūra yra daugiau nei pajėgi turėti frakciją Seime. Artimiausiu metu "darbiečiai" gal ir nerastų visiškai lygiaverčio pakaitalo V.Uspaskichui, bet jei partijos viduje bus susitarta dėl laikinų (ar naujų) vadovų, dėl jos išlikimo abejoti nevertėtų. Pajėgumo per rinkimus ir konkurencijos socialdemokratams laipsnį tokiu atveju nulems du veiksniai: ar partija dar kartą neskils (pamokomas Pilietinės demokratijos partijos pavyzdys turėtų atbaidyti) ir kiek laiko ji norės būti vykdomojoje valdžioje (būnant opozicijoje reitingus augintis gerokai lengviau).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"