TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Darbo reikalai – po atostogų

2015 07 08 6:00

Viena kita karštų orų savaitė lietuviškos vasaros sezonu atsipalaiduojantiems nuo aukštų temų svarstymo veikėjams labai tinkama pamirkyti padus šaltame Baltijos vandeny. Vien tam, kad įkaitusi galva atvėstų ir susiorientuotų, kur link gyvenimas klostosi dirbantiems jūroje ir krante.

Atvykę į uostamiestį šalies politikai mėgsta pasidžiaugti gerėjančiais statistiniais rodikliais. Smagu, kad Klaipėdoje bedarbių dalis, palyginti su dirbančiais žmonėmis, birželio 1 dieną buvo 7,8 proc., kai visoje šalyje nedarbas siekė 8,5 procento. Tik valdžios nuopelnų čia mažai – atkuto smulkusis verslas. Betgi ar kam teko girdėti, kad valdininkai veržtųsi iš Vilniaus kabinetų į Klaipėdą rimtai padirbėti liepą ir rugpjūtį? Išimtis galėtų būti pernykštė vasara, kai vyko SGD terminalo statybos darbai, lydimi vadinamosios Skardžiaus komisijos išvadų atgarsių, bet šiemet Seimas jau pasitenkina optimistiniais Energetikos ministerijos teiginiais, kurie Klaipėdai piešia plačią Baltijos dujų centro perspektyvą.

Klaipėdiečiams atrodo keista, kad šiuo metu Italijoje Tarptautinės darbo federacijos prašymu dėl įgulai neišmokėtų algų areštuoto Lietuvos jūrų laivininkystės laivo „Romuva“ likimas, o tiksliau – valstybės kontroliuojamos įmonės desperacija – yra mažiau reikšmingas įvykis nei nukritęs į Baltijos jūrą privatus lėktuvas. Dėl lėktuvo paieškos ir žmonių gelbėjimo veiksmų Seime buvo sudaryta komisija, Vyriausybė iš rezervo skyrė pinigų. Būtų šventvagiška ant vienos svarstyklių lėkštės dėti žmonių aukas, ant kitos - ekonomiką, o incidento smūginį efektą visuomenėje lyginti su lėtiniu verslo nuosmukio procesu. Bet apsimesti, kad trypčiojimas ieškant įmonei gelbėjimo plano, jeigu toks dar gali būti veiksmingas, ir ilgalaikis nervų draskymas darbuotojams yra menka kankynė – nepadoru. Valdybos aiškinimai, kad klausimas svarstomas, dar nereiškia, jog nuo kalbų pagerėjo finansiniai reikalai ir 20 mln. eurų skola dingo. Ar tikrai tikimasi, kad iki rudens 5 laivų įmonės jūrinio frachto kaina stebuklingai pakils, atsiras pinigų išmokėti algoms ne tik „Romuvos“ jūrininkams, bet ir visiems 240 įmonės darbuotojams, bus atsilyginta už paslaugas laivų remontininkams ir degalų tiekėjams, o skandinaviškas bankas pakeis taisykles?

Lietuvoje kasmet bankrutuoja, ramiai ar skaudžiai, tūkstančiai įmonių, nors užsienyje savininkams labiau įprasta parduoti ar jungti verslus. Jūros sektorius, laivynas – ne išimtis. Bet po valstybinės žvejybos laivyno įmonės „Jūra“ žlugimo prieš 20 metų Lietuvos jūrų laivininkystės praradimas būtų antras stiprus smūgis šalies jūriniam prestižui. Net ir skolų prispausta Graikija pardavinėja salas, uostus, bet laivyno įmonių – jokiu būdu ne. Laivyba - šalies tapatumo dalis.

Kai Vyriausybė delsia spręsti, atrodytų, tokį smulkų ūkio uždavinį, leisti įmonei civilizuotai bankrutuoti ar ją kaip socialinę, itin reikšmingą, paremti, kai nesilaiko galiojančių darbo įstatymų, ji augina piliečių nepasitikėjimą valdžia.

Seimui pateiktas naujas Darbo kodeksas negali būti sutiktas dabartinių samdinių plojimais. Nes kalbama apie naujas darbo vietas, bet pirmas akcentas buvo greiti atleidimai. Sprendžiant iš kai kurių ekspertų komentarų, nauja sistema kurtų darbo santykių lankstumą ir ugdytų, liaudiškai tariant, svieto perėjūnų masę. O juk ūkiškam vadovui, ieškančiam patikimo specialisto, pigus jo atleidimas turėtų rūpėti paskiausiai. Yra daug darbo vietų, kur žmogus valdo milijonus eurų kainuojančią techniką arba sprendimais atsako už piliečių, turto ar valstybės saugumą, kai aukščiausiai profesinei kvalifikacijai pasiekti net 5 metų darbo stažo neužtenka. Bet tik vienas kitas ekonomikos ekspertas puse lūpų užsimena, kad fizinis darbo vietų skaičius nerodo aukšto ekonomikos lygio, technologijų amžiuje sėkmę lemia ne darbo vietos kaina, o jos kuriama vertė. Užtenka pažvelgti į milijonus tonų grūdų prikuliančių žemdirbių laukus, kur aria ir derlių doroja galinga technika, arba pro biuro langus pasidairyti į lauką, kur žolei šienauti komunalininkai vis dažniau naudoja ne rankines priemones, o našius traktoriukus. Naujovės į gyvenimą veržiasi pro visus kampus. Iš valdžios nelaukiant naujų darbo įstatymų investuojama į modernią techniką kaip būdą mažinti darbuotojų skaičių. Nes prasiskėtusios darbuotojų paklausos ir pasiūlos žirklės artimiausiu metu plėsis dar plačiau.

Štai gegužę Klaipėdos darbo biržoje buvo įregistruota 1712 laisvų darbo vietų neterminuotam darbui. Naujų bedarbių per mėnesį kreipėsi 1281 ir iš viso ieškančių darbo buvo 7140 žmonės. Iš šio skaičiaus per mėnesį buvo įdarbinti 962. Liko ir laisvų darbo vietų, ir bedarbių. Vieniems ieškantiems darbo pasirodė per mažas siūlomas atlyginimas, bet dažniausiai, ko gero, darbo vietai netiko profesinė kvalifikacija, o ypač priešpensinis amžius. Būkime atviri, po 30 ir daugiau darbo metų dauguma nebeatrodome kaip eiklūs žirgai, kokių ieškoma prekybos salonui ar biuro administratorės vietai. Vyresnių žmonių dar nesibodi tradicinė pramonė su konvejeriais ir didieji prekybos centrai, kur atlyginimai mažiausi ir vyksta didžiausia darbuotojų kaita. Bet ką pasiūlys darbo birža pusamžį perkopusiems jūrininkams, laivininkystės veteranams, kai jie atvers šios įstaigos duris? Lietuvoje išmokslintas ir nacionalinės laivininkystės laivuose praktiką atlikęs jaunimas jau seniai dirba užsienio kompanijoms, jų likimu valstybei rūpintis neteks.

Valdžios aukštybėse sunku suprasti, kad deklaruojant susirūpinimą dėl išvykstančio jaunimo ir patrauklių darbo vietų stokos pagrindine darbo jėga likę brandaus amžiaus gyventojai iš politikų pat nori justi bent kruopelę pagarbos.

Jei šiandien Klaipėdoje atsirastų dar tūkstantis naujų darbo vietų, bedarbių skaičius pasikeistų nedaug. Gal kiek sumažėtų aplinkinių rajonų nedarbo lygis. Todėl darbdavių ir darbuotojų supriešinimas, koks vyksta jau keletą mėnesių, nieko gero valstybei neduos. Laivų remontininkų ir vairuotojų kaip trūko, taip ir trūks, nėra jų ir Skuode. Padėtį pakeistų plačiau atvertos durys užsieniečiams. Atrodo, kad socialinį modelį kūrusi mokslininkų grupė ta linkme ir buvo nukreipta. Žvelgiant į demografiškai nykstančios Lietuvos perspektyvą ir prognozuojant, kad atvykusiųjų dirbti terminuotai ir emigrantų gausės, buvo orientuotasi į liberalius Singapūro ar artimesnių Europos šalių darbo teisės pavyzdžius. Rudenį gali paaiškėti, kad ne mokslininkai kalti, o valdininkų jiems pateikta techninė užduotis, kurioje nebuvo tinkamai įvertintas Lietuvos socialinis vaizdas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"