TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Datos, susijusios su Kovo 11-ąja

2015 03 10 6:00

Kovo 11-ąją minėsime Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-metį. Kiekviena šalis taip pat turi savo ištakas, postūmį nepriklausomybei paskelbti, valstybės saugumui, gerovei užtikrinti. Taigi yra dar kelios svarbios datos.

Pirma - Vasario 16-oji - Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios įvardijimas yra labai panašus. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena ir Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Todėl neretai painiojamasi, kuri iš šių dviejų dienų svarbesnė, kuri yra ta nacionalinė diena.

Abi jos yra svarbios ir neatsiejamos viena nuo kitos. Todėl ir kovo 11-osios akte "Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo" yra aiškiai išreikštas Lietuvos tęstinumas nuo Vasario 16-osios laikų, kai buvo tik nutrauktas svetimų jėgų.

Tai, kad Lietuva turi praktiškai dvi nepriklausomybės ir valstybės atkūrimo dienas, byloja apie du svarbius dalykus. Pirma, Vasario 16-ąją buvo atkurta, o ne sukurta Lietuvos valstybė, savo šaknis matanti galingoje viduramžių Lietuvoje. O tai reiškia, kad ir Kovo 11-osios Lietuvos šaknys yra ne Vasario 16-osios Lietuvoje, kaip nežinia kodėl dabar nori įteigti kai kurie mūsų istorikai, o viduramžių Lietuvoje.

Antra, abu mūsų valstybės gyvenimo etapai buvo nutraukti. Du kartus. Štai kodėl turime dvi nepriklausomybės ir valstybės dienas: Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją.

Svetima jėga dažnai puola tik tą valstybę, kuri nepajėgia apsiginti. Tą, kuri vidumi yra silpna. Todėl nors ir suprasdami, kad kiekvienas istorinis metas turi savo specifiką, turėtume labai gerai suvokti Lietuvos valstybės vidinio silpnumo priežastis kiekvieną kartą prieš netenkant valstybingumo. Bet daugiau žinome tik apie stiprybės metą.

Kai prieš 25 metus kovo 11 dieną buvo skelbiamas aktas "Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo", Aukščiausiosios Tarybos salėje absoliučią daugumą sudarė Sąjūdžio žmonės. O Sąjūdžio gimtadienis yra 1988 metų birželio 3 dieną. Ši data labai svarbi Kovo 11-ajai. Neatsitiktinai birželio 3-ioji, Sąjūdžio diena, Lietuvoje yra atmintina.

Juk jei ne birželio 3-ioji, nebūtų buvę Sąjūdžio, kaip Lietuvos nepriklausomybės judėjimo. Jeigu ne pasiaukojamas sąjūdininkų darbas visoje Lietuvoje, nebūtų ir išrinktų į valdžią Sąjūdžio žmonių, paskelbusių nepriklausomybę, t. y. nebūtų ir Kovo 11-osios.

Nors Lietuvoje ne mažiau nei kitose Baltijos valstybėse buvo stiprus ir disidentinis judėjimas, pogrindžio ir partizanų kova, kad ir kaip būtų keista, į Sąjūdžio veiklą anos kovos lyderiai, tada kalbėję apie laisvę ir nepriklausomybę, neįsitraukė. Sąjūdžio žmonės kilo iš kitų visuomenės sluoksnių: inteligentų, kultūros, mokslo žmonių, kurie sovietų valdžios metais sugebėjo išsaugoti meilę Lietuvai, bet buvo oficialios valdžios toleruojami, arba tų, kurie vidumi, bet ne išorės veiksmais priešinosi sovietinei realybei, auklėjo savo vaikus taip, kad ir jaunąją kartą greitai užvaldė Sąjūdžio idėjos.

Bet kartais užmirštama kita: ne visi Sąjūdžio pradininkai, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai tapo Aukščiausiosios Tarybos nariais, Nepriklausomybės Akto signatarais. Tai istorijos faktas, o ne kalba apie kokias nors privilegijas. Daugiau nei du trečdaliai Sąjūdžio pradininkų į Aukščiausiąją Tarybą nėjo, bet rėmė bendražygius, įsipareigojusius skelbti nepriklausomybę. Tikėta, jog prie vilties, kad bus atgauta nepriklausomybė, kiek įmanoma jau prisidėta, tereikia paskelbti nepriklausomybę, ir laiminga nepriklausoma valstybė atgims.

Dalis sąjūdininkų panoro grįžti prie kūrybos. Kita dalis manė, kad visi aktyvūs žmonės iš Sąjūdžio neturi eiti į valdžią. Kažkas privalo įgyvendinti pilietinę valdžios kontrolę. Bet valdžiai, kad ir kokia ji buvo, tai nepatiko. Dėl to radosi ir mūsų valstybės bėdų.

"Prichvatizacija", "skraidantys" žemės sklypai, nesugebėjimas pasiekti teisingumą dėl Lietuvoje padarytų skriaudų, atgimusi baimė, keliaklupsčiavimas prieš aukštą valdžią yra mūsų valstybės silpnumo šaknys. Žmonės nepriklausomybę išsaugojo 1991 metų sausį ir rugpjūtį. Reikėjo tik atsakingai puoselėti valstybę.

Šių metų Vasario 16-ąją Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas pasakė labai svarbius žodžius: "Be laisvo žmogaus nėra laisvos, nepriklausomos valstybės.“ Galbūt bent dabar, rimtų išorės iššūkių akivaizdoje, bus suprasta: nėra kito kelio artėti prie tokios valstybės, tautos, piliečių santykių sampratos, apie kurią galvojome kelyje į Kovo 11-ąją. Tai laisvas žmogus laisvoje, teisingoje, demokratinėje valstybėje.

Kurti tokią valstybę dar palyginti saugiai galime tik todėl, kad po Kovo 11-osios Lietuvai buvo dar viena svarbi data: 2004 metų pavasaris. Tada Lietuva tapo Europos Sąjungos, NATO nare ir atsidūrė kitoje geopolitinėje erdvėje nei Ukraina, Gruzija ar Moldova.

Bet ir mes turime suprasti tai, ką žino mūsų Vakarų partneriai, - kiekviena valstybė, jos piliečiai ir patys turi būti pasiryžę apginti savo laisvę. Ne tik valstybės, tautos, bet ir piliečio laisvę. Tam nepakanka ginklų. Reikia turėti ir vidumi stiprią valstybę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"