TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Daug triukšmo dėl nieko

2014 01 08 6:00

Prieš daugiau nei du mėnesius naujienų agentūra BNS paskelbė įslaptintą medžiagą, kad informacinės atakos prieš Lietuva gali padažnėti ir kad bus stengiamasi diskredituoti prezidentę Dalią Grybauskaitę, Rusijos archyvuose "randant” naujų duomenų apie jos praeitį. 

Nors tokia informacija niekada neturėjo būti įslaptinta, nors jos paskelbimas buvo veiksmingiausia priemonė numatomai dezinformacijos kampanijai neutralizuoti, ir tai akivaizdžiai tarnavo Lietuvos interesams, teisėsaugos institucija tebemėgina nustatyti ir veikiausiai nubausti asmenį, kuris ėmėsi Lietuvai naudingų veiksmų nutekindamas informaciją BNS.

Kaip dažnai būna mūsų šalyje, viskas daroma priešingai. Incidentas atskleidė didelius įslaptinimo tvarkos trūkumus. Nors minėta informacija apskritai neturėjo būti įslaptinta, Lietuvoje nei prezidentas, nei premjeras, nei kiti aukšti pareigūnai neturi teisės savo nuožiūra operatyviai paviešinti Valstybės saugumo departamento (VSD) įslaptintos medžiagos ir informuoti visuomenę apie galimas grėsmes. Jie atsiduria kvailoje padėtyje. Konstitucija juos įpareigoja garantuoti valstybės saugumą, bet panašiais atvejais neleidžia imtis reikalingų veiksmų saugumui užtikrinti. VSD užsiima grėsmių įvertinimu ir pažymų rašymu, o ne grėsmių prevencija - pateikia prezidentui ar premjerui pažymą ir nusiplauna rankas.

VSD turėtų suprasti, kurios paslaptys yra svarbios ir kokiais atvejais reikia aiškintis, kas jas nutekino. Bet, užuot pasiūlęs greitą nepagrįstai įslaptintos informacijos atskleidimo būdą, VSD paprašė generalinio prokuroro pradėti nutekinimo ikiteisminį tyrimą. Gavusi tokį prašymą prokuratūra suskubo jį vykdyti, nors jai pačiai neuždrausta naudotis savo smegenimis, atskirti pelus nuo grūdų ir nutarti, kurioms byloms teikti pirmenybę. Neadekvati abiejų institucijų reakcija sudarė prielaidas kilti audrai stiklinėje.

Šis nereikalingas tyrimas greitai nebus baigtas. Jausdami prezidentės pažeidžiamumą, jos politiniai oponentai palaiko tyrimą ir viliasi, jog nesibaigiančios spėlionės ir užuominos apie galimą prezidentės bei jos komandos vaidmenį (manytina, kad informaciją nutekino prezidentūra) galiausiai pakirs pasitikėjimą D.Grybauskaite ir padidins jų šansus per rinkimus. Darbo partijos kandidatas Artūras Paulauskas nepraleidžia progos daryti užuominų, jog prezidentūra kažką slepia, ir tvirtina, kad, jo žiniomis, įtarimai šioje byloje yra pareikšti prezidentės vyriausiajai patarėjai Daivai Ulbinaitei.

Regis, prokuratūra viliasi pagerinti savo įvaizdį visuomenėje siekdama sukurti bebaimės tiesos ieškotojos regimybę. Kiti mano, kad prokuratūroje vyksta grupuočių karai, kai vieni pareigūnai stengiasi statyti į keblią padėtį savo viršininką Darių Valį. Prokuratūra pakvietė prezidentę liudyti tyrime dėl medžiagos nutekinimo. Prezidentūra pranešė, kad D.Grybauskaitė parodymų neduos. Paaiškinta, kad esant galimybei faktus nustatyti remiantis kitais ikiteisminio tyrimo duomenimis prezidentės apklausa yra perteklinis veiksmas, "kurio tikslai šiuo konkrečiu atveju, akivaizdu, nėra niekaip susiję su ikiteisminio tyrimo ir baudžiamojo proceso paskirtimi".

Prezidentės sprendimas sulaukė kritikos. Itin kovingai nusiteikęs socdemų veteranas Aloyzas Sakalas aiškino, jog prezidentė “parodė, kad yra aukščiau už teisę”, tad “po tokių prezidentės veiksmų padorus Seimas iš karto rengtų apkaltą”. A.Sakalas apgailestauja, kad apkalta veikiausiai neįvyks, nes teisės viršenybė rūpi tik mažai daliai politikų.

A.Paulauskas taip pat mano, kad prezidentės laikysena visiškai prasilenkia su teisinės valstybės ir teisingumo principais. “Kur matyta, kad asmenys, kuriuos norima apklausti ikiteisminiame tyrime, patys spręstų apie savo dalyvavimą procese?” - klausė jis.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socdemas Julius Sabatauskas aiškina, kad “liudytojas ikiteisminio tyrimo metu privalo duoti parodymus” ir kad liudytojas supažindinamas su galimomis teisinėmis pasekmėmis, jeigu jis duotų melagingus parodymus.

Nėra abejonių, kad reikia ginti teisinę valstybę, bet prezidentės veiksmai jos nepažeidžia. Lietuvos konstitucinėje sandaroje prezidentas nėra paprastas pilietis, net atskiras Konstitucijos skirsnis skiriamas prezidentui, jo galioms ir pareigoms. Prezidentas nėra vienintelis asmuo, turintis specialias pareigas ir privilegijas. Parlamentarai be Seimo sutikimo negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Yra ir valdžių padalijimo principas, kuriuo siekiama garantuoti žmogaus teises bei laisves, apginti piliečius nuo valdžios savivalės ir užtikrinti, kad valdžios institucijos neviršytų savo įgaliojimų. Prezidentas ir Seimas negali šokdinti teismų, bet prokurorai ir kiti teisėsaugos darbuotojai taip pat negali šokdinti prezidento ar Seimo narių. Neįsivaizduoju, kad Konstitucinio Teismo teisėjai paklustų Seimo komisijos reikalavimui paaiškinti jai, kodėl jie priėmė vienokį ar kitokį sprendimą.

Prezidento padėtis yra išskirtinė. Net jeigu jis būtų įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, paprastas prokuroras negali reikalauti, kad valstybės vadovas duotų parodymus, ypač apie tokį nereikšmingą incidentą kaip minėtasis. Nors Prancūzijos prezidentas Jacques'as Chiracas buvo įtariamas piktnaudžiavimu valdžia ir korupcija eidamas dar Paryžiaus mero pareigas, teisinis imunitetas apsaugojo jį nuo oficialių kaltinimų, kol nesibaigė jo prezidentavimas. 2011 metais J.Chiracas buvo pripažintas kaltu. JAV dar nėra galutinai išaiškinta, kokiomis aplinkybėmis galima priversti prezidentą ir jo artimiausius patarėjus duoti parodymus.

Akivaizdu, jog ir paprasti prokurorai, ir generalinis prokuroras negali reikalauti, kad valstybės galva duotų parodymus. O jei per nesusipratimą pateikiamas toks prašymas, prezidentės pareiga yra jį atmesti.

Atsisakydama duoti parodymus D.Grybauskaitė nesielgia taip, tarsi ji būtų virš įstatymų. Ji veikiau gina konstitucinę sandarą, esminį valdžių padalijimo principą ir teisinės valstybės principus, neleidžia kilti itin pavojingam precedentui, kuriuo ateityje galėtų piktnaudžiauti ambicingi prokurorai ar nesąžiningi politikai. Tai supranta politikų dauguma, net ponas A.Sakalas. Tačiau per rinkimų kampaniją nebus atsispirta pagundai išnaudoti šį triukšmą dėl nieko prezidentei įgelti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"