TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Daugiau koordinavimo ar daugiau laisvės?

2012 12 14 6:00

Daug aistrų praėjusioje Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo dienotvarkėje sukėlė ES finansinės perspektyvos - biudžeto svarstymas.

Taip pat nemažai diskusijų kelia ir yra strategiškai svarbus Lietuvai per šį ES viršūnių susitikimą aptariamas Ekonominės ir pinigų sąjungos atnaujinimas. Savo požiūrį į šį klausimą jau išdėstė Europos Parlamentas, o Europos Tarybos pirmininkas teikia svarstyti pasiūlymus, parengtus drauge su Europos Komisijos, euro grupės bei Europos centrinio banko vadovais.

Pasiūlymas apima daug sudėtinių elementų, jų įgyvendinimas iš esmės reikštų pasirinkimą tarp didesnio ekonominės politikos koordinavimo (įsivedant eurą ir įsiliejant į euro zoną) bei laisvesnės ekonominės sąjungos.

Nors ir nebūdama euro zonos narė Lietuva jau yra nusprendusi pasirinkti didesnio fiskalinės politikos koordinavimo kelią. Dabar reikia tokį pasirinkimą padaryti bankų priežiūros srityje ir koordinuojant struktūrines reformas bei nacionalinio biudžeto politiką.

Didesnis ekonominių procesų koordinavimas turi savo teigiamų ir neigiamų požymių.

Prie teigiamų elementų reikėtų priskirti investuotojų požiūriu aiškesnę šalies raidos perspektyvą, o tai svarbu mažoms šalims, ypač tokioms kaip Lietuva, Latvija, iš esmės pasienio valstybėms, siekiančioms pritraukti naujų investicijų. Taip pat galimybę pasinaudoti numatomais bendrais problemų sprendimų fondais.

Tai ypač aktualu įgyvendinant svarbias struktūrines reformas, kurios pradiniame etape reikalauja papildomų investicijų.

Sakykime, jeigu Lietuva nutartų įgyvendinti "Sodros" reformą, reikėtų skolintis rinkoje arba taupyti kitų programų sąskaita, o dalyvavimas bendroje ES schemoje leistų gauti finansavimą iš bendro fondo.

Pateiktuose pasiūlymuose numatyta sukurti finansinio stabilizavimo mechanizmą, kuriuo būtų galima pasinaudoti, jeigu dėl nepalankiai susiklosčiusių sąlygų pasaulio rinkoje pasikartotų panaši kaip 2009 metais krizė, ir tai kainuotų kur kas mažiau, pirmiausia - žmonėms.

Panašūs iššūkiai laukia ir pasirenkant sprendimą dėl dalyvavimo bankų sąjungoje. "Snoro" banko žlugimo atveju valstybei teko nemažai skolintis, kad laikinai padengtų įsipareigojimus indėlininkams, o dalyvavimas ES bankų sąjungoje numato pagalbą sprendžiant panašias problemas.

Kita vertus, nereikia pamiršti, kad tas fondas būtų sudaromas iš šalių narių įnašų. Reikia įvertinti ir sąlygas bei galimybes, kurios leistų Lietuvai dalyvauti priimant svarbius Ekonominės ir pinigų sąjungos sprendimus.

Iš istorinės patirties žinome, kad didesnis sprendimų centralizavimas didina biurokratiją ir ekonomika gali prarasti dinamiškumą bei konkurencingumą, nes į išorės pokyčius paprastai reaguojama lėčiau.

Reikėtų pažymėti, kad pateiktų pasiūlymų silpnoji vieta ir yra nelabai aiškiai apibrėžta atnaujintos Ekonominės ir pinigų sąjungos išorės ekonominės politikos perspektyva.

Užsienio prekyba yra vienas svarbiausių ekonomikos augimo veiksnių, ES prekių eksportas į užsienį sudaro apie 40 proc., o paslaugų - apie 60 proc. visos prekybos, Lietuvoje - apie 40 procentų.

Dabar patvirtinta Lietuvos pirmininkavimo ES prioritetų programa reiškia, kad Lietuva neketina aktyviai dalyvauti ES Ekonominės ir pinigų sąjungos atnaujinimo procese ir lieka nuošalyje nuo pagrindinių įvykių sutelkdama dėmesį į regioninių problemų sprendimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"