TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Daugiau rinkimų – daugiau demokratijos, arba ko bijo A. Kubilius

2014 06 16 6:00

Jau ne tik partijų būstinėse, Seimo koridoriuose ir bufetuose, bet ir posėdžių salėse prabilta apie galimybę tiesiogiai rinkti Lietuvos miestų ir rajonų merus. Demokratijos gerbėjai ir pilietinės visuomenės mylėtojai nuoširdžiai viliasi, kad valdančioji dauguma susikaups ir priims teisingą sprendimą.

Kad artimiausiuose savivaldos rinkimuose eidami prie balsadėžių, rinkėjai tiksliai žinotų, už ką balsuoja. Kad politinė atsakomybė - bent jau vietiniame lygmenyje - turėtų atpažįstamus veido bruožus, vardą, pavardę ir Lietuvos Respublikos piliečio asmens kodą tapatybę patvirtinančiame dokumente.

Kad ponui Artūrui Zuokui daugiau nebereikėtų būti teisiamam už „gerus darbus“, o ponui Vilmantui Drėmai, pamačius „vyriškai“ nusiteikusį partijos kolegą, nebereikėtų sprukti iš nuosavų namų nežinoma kryptimi.

Kad savivaldybių tarybose būtų priimami miestelėnams reikalingi ir suprantami sprendimai. Kad tie sprendimai būtų skaidriai ir pagal galimybes greitai įgyvendinami...

Beje, apie „reikalingus“ ir „suprantamus“ sprendimus. Neseniai vienas kolega retoriškai paklausė: „kas bendro tarp Karoliniškių ir Naujosios Vilnios gyventojų?“ Ir pats tuojau pat atsakė į savo klausimą: „meras“.

Kitados demokratijos išradėjai graikai nusprendė, jog didžiausias vieno polio (miesto) gyventojų skaičius neturėtų viršyti dešimties tūkstančių. Tik taip, kalbant šių dienų terminais, valdžia bus „maksimaliai priartinta prie žmonių“. Atsižvelgs į jų lūkesčius ir dirbs bendruomenės labui.

Gal todėl „vakaresnėje“ Europoje beveik kiekvienas kaimelis turi renkamą merą ir kuklią penkių septynių atstovų tarybą, o tokie didmiesčiai kaip Paryžius jau seniai formaliai suskaidyti į mažesnes savivaldybes.

Taigi, išmintinga valdžia, planuodama savivaldos rinkimų reformą, turėtų pamąstyti ir apie tai, ar nevertėtų pabandyti organizuoti rinkimus ir seniūnijose. Bent jau didžiųjų miestų.

Ar užteks valdžiai drąsos supolitinti ir to pačiu supilietinti kasdienybę? Ar pakaks ponui Zenonui Vaigauskui jėgų ir išteklių organizuoti tokius rinkimus? Ateitis parodys.

Tačiau pabandyti verta. Jau vien todėl, kad tiesioginių merų rinkimų išsigando pats ponas Andrius Kubilius, prieš keletą dienų pareiškęs, kad tokiu būdu socialdemokratai nori atiduoti Vilnių... ponui Valdemarui Tomaševskiui.

Matyt, „krizių premjeras“ iš tikrųjų nebetiki savo partijos sėkme bet kokio lygio rinkimuose arba nemato galimų lyderių tarp savo bendražygių. Todėl kiekvienas žingsnis didesnės demokratijos link jam ir jo artimiausiai aplinkai partijoje kelia pagrįstą baimę. Baimę eilinį kartą skaudžiai pralaimėti ir iš šalies stebėti, kaip pergalės vaisius raško ir Tėvynę istorijos keliais (ar klystkeliais) veda kiti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"