TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Davido Camerono pasiūlymai ES narei Lietuvai

2013 01 31 5:07

Prieš savaitę Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas pagaliau pasakė savo reikšmingąją kalbą, kuriai Europos publika geriausiais viešųjų ryšių metodais buvo ruošiama jau keletą savaičių. Britų premjeras pripažino didžiulius ES nuopelnus taikai ir ūkio plėtrai Europoje, pabrėžė Jungtinės Karalystės (JK) reikšmingą indėlį, išreiškė nepritarimą dabar besiklostančioms ES raidos kryptims ir pateikė savą apibendrintą ES viziją.

D.Camerono argumentai: pirma, įkurdama pinigų sąjungą ES susikūrė problemų, kurias dabar spręsdama žengia didėjančio centralizmo ir ne euro zonos šalių marginalizavimo link; antra, ES ekonomikos konkurencingumas mažėja, ir tas mažėjimas yra pačios ES "kūryba"; trečia, unijoje didėja demokratijos stygius.

Premjeras teigė kad, pasitraukti iš ES mes nenorim. Mums negali būti pavyzdžiu Šveicarija ar Norvegija - dvi gamtos apdovanotos be ES narystės klestinčios Europos šalys. Mums geriau būti suvienytoje ES ekonominėje erdvėje, nes tai atliepia mūsų interesus ir teikia didelę, ne tik ekonominę, naudą. Bet ES turi būti kitokia - lankstesnė, adaptyvesnė ir atvira pasauliui. Ir Didžioji Britanija joje turi dalyvauti pagal naują, persiderėtą ir perrašytą narystės sutartį. Štai tada tokią sutartį britų konservatoriai ir pateiks tautos referendumui - likti unijoje ar išstoti; jei tik mus išrinksit 2015 metų rinkimuose.

Ir konservatorių pergalė kituose rinkimuose, ir pasitraukimo iš ES šalininkų pergalė referendume yra tikėtina. Kokias pasekmes tai sukeltų vienai ir antrai šaliai?

Priešingai pasitaikančiai nuomonei, santykinai mažiausiai pokyčių būtų ekonominių santykių srityje. Taip, ES yra didžiausia Anglijos eksporto rinka (2011 metais ten link JK išvežė 50,5 proc. savo eksporto) ir jos importo šaltinis (48,6 proc. viso JK importo). Net jei referendumas atmestų naują, "vyšnių nuo torto" nusirinkimo principu pakeistą sutartį, britai, be abejo, siektų išsaugoti dabartinį laisvos prekybos su ES šalimis režimą, kokį Europos laisvos prekybos asociacijos (ELPA) šalys turi dabar kaip susitarimo dėl Europos ekonominės erdvės dalyvės.

Laisvos prekybos režimo reikalavimą galingai remtų verslas iš abiejų pusių, nes abipusiškos investicijos yra didelės ir bet koks prekybos suvaržymas žeistų tiek JK, tiek ES korporacijų interesus bei kenktų abipusei prekybai JAV ir Azijos gamintojų naudai. Abipusis interesas išlaikyti status quo būtų ir prekyboje paslaugomis (finansų paslaugos, paslaugos verslui, informacijos, ryšių ir transporto ryšiai, turizmas).

Taip pat niekas abiejose Lamanšo pusėse nepritars ir griežtesnėms kapitalo investicijų sąlygoms.

Tuo tarpu gerokai didesnės būtų JK išstojimo politinės pasekmės Unijai ir "vice versa". JK pasitraukimas susiaurintų tolesnių integracinių projektų ir sprendimų alternatyvų diapazoną - nuo ES įkūrimo pradžios susigiedojęs Vokietijos ir Prancūzijos tandemas vėl liktų atsakingas už tolesnę besiplečiančios ES raidą bei kryptis, kartu su tos atsakomybės teikiamomis privilegijomis.

Tačiau Prancūzijos padėtis tandeme susilpnėtų. Dabartiniame ES didžiųjų triumvirate Prancūzija neretai būdavo ta veikėja, kuri lemdavo bendrą sprendimą (paprastai susitariant dėl bendro projekto su Vokietija). Pasitraukus JK, Vokietijos ir Prancūzijos tandemo pusiausvyra silpnėtų, nes Vokietijos ekonomikos galingumas ir Prancūzijos ekonomikos priklausomybė nuo Vokietijos inicijuojamų sprendimų ir jos tiekiamų finansų tebedidėtų (vien Bendrosios žemės ūkio politikos palaikymas ką reiškia!).

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pagrįstai suskubo pareikšti, kad JK išėjus per ateinantį dešimtmetį Lenkija galėtų užimti jos vietą ir būti viena iš trijų, o gal penkių šalių, turinčių daugiausia ką pasakyti unijoje. Tai, žinoma, priklausytų nuo to, ar Lenkijai nesutrukdytų jos nacionalinių interesų ir jų suvokimo kiek didesnė nei kitose ES šalyse specifika.

Tai, kad JK palikus ES galios pusiausvyra neišvengiamai keistųsi, dar nereiškia, jog formuotųsi Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos triumviratas arba šių trijų bei Italijos ir Ispanijos kvintetas. Jau patys šie variantai nusako, kad ES bus kurį laiką priversta ieškoti naujo savo politinio stabilumo ir lyderystės karkaso, jos stipriausio ir stabiliausio elemento. Tai būtų sunkiausias uždavinys, nes krizės metu išryškėjo nauja ES frakcionavimosi linija - jos Šiaurės ir Pietų skyra. Kol kas ji punktyrinė, bet artimiausias dešimtmetis ją dar paryškins, prie ekonominės galios ir vystymosi potencialo skirtumų pridėdamas iš dalies tuo pagrindu ryškėjančius (ir sąmoningai ryškinamus) socialinius bei kultūrinius skirtumus tarp tų dviejų ES dalių.

Ar tikrai skleisis tokia tendencija - šiandien niekas negali patvirtinti. JK išstojimas iš ES mažiau tikėtinas nei jos pasilikimas ES. Kur kas tikresnis dalykas yra tai, kad dalis JK premjero argumentų (jų autorystė - nebūtinai britų kilmės) sulauks pritarimo bei modifikacijų kitose ES sostinėse. ES ekonominės integracijos linijos nubrėžtos keleriems metams į priekį, bet ES politinė integracija lieka tokioje pat migloje, kaip jau porą dešimtmečių (tarkime, nuo SSRS subyrėjimo).

Po kelerių metų paaiškės, ar smarkiai tapome apsupti ir įrėminti įvairių ekonominės politikos normų ir standartų. Tada tikrai pagausės svarstymų apie tai, kur veda mūsų realus įsijungimas į Europos ekonominę "federaciją" ir ką turėtume daryti.

ES dabar yra tarsi gigantiškas transatlantinis laineris (taip, susitarimas dėl laisvos prekybos tarp ES ir JAV nebe už kalnų), kuriame griežtėjanti technologinė drausmė išprovokuoja vis daugiau bendrų elgesio normų. Gausėja nurodymų, net kaip turime elgtis savo privačiose kajutėse.

Tačiau turime nepamiršti, kad kursas klojamas visų 27 keleivių bendru sutarimu ir galime siekti poveikio sprendimams vairinėje. Bet tam būtina gerai žinoti, ko mums reikia (keliamės iš lainerio į ES) ekonomikos, santykių su kaimynais, mūsų geopolitinės erdvės, socialinės ir kultūros politikos srityse bei visur kur kartu paėmus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"