TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Dėdės ir mergaitė

2012 03 26 6:11

Aštuonmetė mergaitė toliau Lietuvoje gina teisingumą.Nuo ko ji gina, vargšelė? -Nuo "teisingumo".

 

***

Įsikibusi į artimuosius klykia spiegia, kad uniformuoti dėdės neatplėštų ir neišgabentų kažin kur, kaip kadaise į „tolimus šalies rajonus“.

Jos baimė ir neviltis regint šiurkščią jėgą turbūt panaši kaip anų laikų smurtu „perkeliamų“ asmenų. Valstybė nusprendė. Uniformuotieji vykdo.

Aš nenoriu – sako ji, bet valstybė jos neklauso. Net nemėgina pasiklausti, nes išgirdus „nenoriu“ bus nepatogu.

***

 

Beje, uniformuoti dėdės buvo paskirti saugoti mergaitę nuo kokio nors galimo smurto, tad kas jiems pasidarė? Dabar mergaitė ginasi nuo jų smurto.

Ir nesuprasdama to protu, tik jausmu, gina Lietuvą nuo tokios teisėtvarkos.

***

Beje, šiandien visai vienodi dėdės, gal iš to paties profesinio dalinio ir dar kaukėti, dieną naktį saugo nuo didelių pavojų jos mamą. O gal ir ten saugodami vienišąją smurtauja? Kas žino. Ji kažkodėl pasirodo ekranuose vis ta pačia, vienoda, sustingusia veido išraiška. Psichologai galėtų aplankyti.

Bet mergaitei ten tikrai bus saugu, jauku ir gera. Tą nustatė dėdės teisėjai, nes tokia jų įstatyminė prievolė.

Net pedofilijos bylą įšaldė, kol viena liudininkė nepakeis gyvenamosios vietos. Čia jau išradingumas. Apie tokius bylų blokavimo būdus dar nebuvom girdėję.

***

Dabar veikia, regis, uniformuota sovietinė galvosena: turim jėgos, tai ir padarysim, kas čia tokio.

Kažkokia Sausio 13-oji, ar ne? Juk „pagal įstatymą“.

Arba kaip sakė dar prieš tai a.a. Lietuvos SSR VRM generolas J. Lisauskas, liepdamas daužyti protestuotojus tą naktį Katedros aikštėje: jei atsitrauksim, tai mūsų negerbs. Girdėjau pats, buvome nuo Sąjūdžio toje tvirtovėje.

***

Dėdės teisėjai vis dėlto nustatė, kad prievartos prieš vaiką naudoti negalima, tik prieš kliūtis jos išgabenimui.

Taigi išgabentinas daiktas arba krovinys.

 Aštuoneri metukai – dar ne žmogus, ko čia jos klausti.

 Jėga turėtų palaužti vaiko valią, o paskui palaužtoji pripras. Juk net Lietuva per kelis dešimtmečius buvo pripratusi.

 Belieka tos nelemtos kliūtys, kažkokie neteisingi žmonės. Prieš kliūtis dėdės teisėjai leido naudoti jėgą.

 O ką, jei kliūtis – pati mergaitė?

 Teismo verdiktas nerūšiuoja kliūčių, leidžia šturmuoti ir įveikti bet kurią jų. Pirmyn!

 Bet juk čia pat parašyta, kad prieš mergaitę (lemtingą kliūtį įgyvendinant „teisingumą“) prievartos negali būti naudojama.

 Tai ką, po velnių, ar ne tas pats išmintingas Kėdainių dėdė rašė? Gal reikės kreiptis išaiškinimo į Konstitucinį Teismą?

 Atrodė, apie viską pagalvota, kaip Maksimoj, pernai jau padaryta speciali įstatymo pataisa anstoliams išimant ne skolininko turtą, o vaiką – ir štai nenumatyta, kad išimamas vaikas gali pasirodyti besąs, deja, žmogus, ne sklypas ar namas.

***

Ne vienas rankų nusiplovėjas taip ir pasako suabejojęs: ė, ten abi pusės netikusios. Teta negražiai kalba, mamai negaila savo vaiko.

-          Eisiu ir verčiau pastovėsiu po medžiu.

-          Gal kaip nors ta istorija pasibaigs be manęs ir panašiai.

Ir taip lengva, patogu pamiršti, kad yra ne tik „dvi besivaržančios“ pusės. Yra ir trečioji. Jai būna baisu, jai reiktų ramybės, ne varžybų.

***

Išeitis rastųsi, jei mergaitė nusivestų dėdes teisėjus ir įstatymų kūrėjus į savo mokyklą, paprašytų jiems didesnio suolo.

Tik reikia garantijos, kad betipenant būreliu į mokyklėlę, tie dideli nesužvėrėtų ir nepagrobtų savo mažosios draugės.

 

***

 

                      Įsikibusi į artimuosius klykia spiegia, kad uniformuoti dėdės neatplėštų ir neišgabentų kažin kur, kaip kadaise į „tolimus šalies rajonus“.

                      Jos baimė ir neviltis regint šiurkščią jėgą turbūt panaši kaip anų laikų smurtu „perkeliamų“ asmenų. Valstybė nusprendė. Uniformuotieji vykdo.

                      Aš nenoriu – sako ji, bet valstybė jos neklauso. Net nemėgina pasiklausti, nes išgirdus „nenoriu“ bus nepatogu.

***

 

                      Beje, uniformuoti dėdės buvo paskirti saugoti mergaitę nuo kokio nors galimo smurto, tad kas jiems pasidarė? Dabar mergaitė ginasi nuo jų smurto.

                      Ir nesuprasdama to protu, tik jausmu, gina Lietuvą nuo tokios teisėtvarkos.

***

 

                      Beje, šiandien visai vienodi dėdės, gal iš to paties profesinio dalinio ir dar kaukėti, dieną naktį saugo nuo didelių pavojų jos mamą. O gal ir ten saugodami vienišąją smurtauja? Kas žino. Ji kažkodėl pasirodo ekranuose vis ta pačia, vienoda, sustingusia veido išraiška. Psichologai galėtų aplankyti.

                      Bet mergaitei ten tikrai bus saugu, jauku ir gera. Tą nustatė dėdės teisėjai, nes tokia jų įstatyminė prievolė.

                      Net pedofilijos bylą įšaldė, kol viena liudininkė nepakeis gyvenamosios vietos. Čia jau išradingumas. Apie tokius bylų blokavimo būdus dar nebuvom girdėję.

 

***

 

                      Dabar veikia, regis, uniformuota sovietinė galvosena: turim jėgos, tai ir padarysim, kas čia tokio.

                      Kažkokia Sausio 13-oji, ar ne? Juk „pagal įstatymą“.

                      Arba kaip sakė dar prieš tai a.a. Lietuvos SSR VRM generolas J. Lisauskas, liepdamas daužyti protestuotojus tą naktį Katedros aikštėje: jei atsitrauksim, tai mūsų negerbs. Girdėjau pats, buvome nuo Sąjūdžio toje tvirtovėje.

***

 

                      Dėdės teisėjai vis dėlto nustatė, kad prievartos prieš vaiką naudoti negalima, tik prieš kliūtis jos išgabenimui.

                      Taigi išgabentinas daiktas arba krovinys.

                      Aštuoneri metukai – dar ne žmogus, ko čia jos klausti.

                      Jėga turėtų palaužti vaiko valią, o paskui palaužtoji pripras. Juk net Lietuva per kelis dešimtmečius buvo pripratusi.

                      Belieka tos nelemtos kliūtys, kažkokie neteisingi žmonės. Prieš kliūtis dėdės teisėjai leido naudoti jėgą.

                      O ką, jei kliūtis – pati mergaitė?

                      Tesimo verdiktas nerūšiuoja kliūčių, leidžia šturmuoti ir įveikti bet kurią jų. Pirmyn!

                      Bet juk čia pat parašyta, kad prieš mergaitę (lemtingą kliūtį įgyvendinant „teisingumą“) prievartos negali būti naudojama.

                      Tai ką, po velnių, ar ne tas pats išmintingas Kėdainių dėdė rašė? Gal reikės kreiptis išaiškinimo į Konstitucinį Teismą?

                      Atrodė, apie viską pagalvota, kaip Maksimoj, pernai jau padaryta speciali įstatymo pataisa anstoliams išimant ne skolininko turtą, o vaiką – ir štai nenumatyta, kad išimamas vaikas gali pasirodyti besąs, deja, žmogus, ne sklypas ar namas.

***

                      Ne vienas rankų nusiplovėjas taip ir pasako suabejojęs: ė, ten abi pusės netikusios. Teta negražiai kalba, mamai negaila savo vaiko.

-          Eisiu ir verčiau pastovėsiu po medžiu.

-          Gal kaip nors ta istorija pasibaigs be manęs ir panašiai.

                      Ir taip lengva, patogu pamiršti, kad yra ne tik „dvi besivaržančios“ pusės. Yra ir trečioji. Jai būna baisu, jai reiktų ramybės, ne varžybų.

***

 

                      Išeitis rastųsi, jei mergaitė nusivestų dėdes teisėjus ir įstatymų kūrėjus į savo mokyklą, paprašytų jiems didesnio suolo.

                      Tik reikia garantijos, kad betipenant būreliu į mokyklėlę, tie dideli nesužvėrėtų ir nepagrobtų savo mažosios draugės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"