TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Dėl Laisvės dienos išvakarių prieš 20 metų

2013 09 05 6:00

1993 metų rugsėjo pirmoji išaušo Lietuvai kaip pirmoji diena be buvusios SSRS okupacinės kariuomenės, 1992-aisiais jau perėjusios į Rusijos Federacijos jurisdikciją. Ši diena ir turi būti minima kaip Laisvės diena, o ne penkios minutės rugpjūčio 31-ąją prieš pat vidurnaktį. Arba tąsyk minėtina Laisvės naktis, jeigu kam nors taip labiau patinka.

Svarbesnis istorijai būtų teisingas vaizdas, kokius spaudimus Lietuvai teko atlaikyti jau po 1992-09-08 pasirašyto, iškart įsigaliojusio ir 1992-09-20 Jungtinėse Tautose įregistruoto Lietuvos ir Rusijos susitarimo – kariuomenės išvedimo grafiko. Pasirodžiusiose proginėse publikacijose nūnai aprašomas derybininkų delegacijų ir kariškių bei gynybos ministrų kontaktų, bet ne aukštasis diplomatinis lygmuo. Tą spragą noriu kiek papildyti.

Pasirašymo dieną Maskvoje nuo pat ryto tvyrojo nelaukta įtampa. Negalėjau gauti labai pageidaujamo nors trumpo susitikimo su Borisu Jelcinu, o iš Rusijos vyriausybės, kuri jau buvo išspausdinusi puikiai vizualiai atrodančius sutarčių tekstus, ėjo nerimastį keliantys signalai. Antai atstovybėje lankosi neaiškiai kalbantys R.Chasbulatovas, V.Čiurkinas... Genadijus Burbulis, pagrindinis prezidento patarėjas politiniais klausimais, atvyko su pageidavimu dar pakeisti tekstą dėl Lietuvos kariuomenės 1940 metais patirtų ginkluotės netekčių draugiško kompensavimo. Sutikome, kai kas buvo pakeista, skubiai perspausdinta - apie tai dabar naujoje knygoje paskelbė ir konferencijoje kalbėjo mūsų derybinės delegacijos vadovas Č.Stankevičius. Tačiau sausi faktai neperduoda nervingos netikrumo atmosferos ir nežinios, kur buvo ilgam dingę ir ką veikė gynybos ministrai be ryšio su Lietuvos valstybinės delegacijos vadovu V.Landsbergiu. Leidau sau apie šią keistą situaciją kai ką pasakyti ir aplink zujančiai Maskvos žiniasklaidai. Galų gale, į pakartotinius skambučius atėjo B.Jelcino sekretoriato žinia, kad prezidentas sutinkąs susitikti penkiolikai minučių (!) prieš tai, kai Kremliaus Vladimiro salėje turėsime dėti parašus. Ir tai vėl nežadėjo ko nors gero. B.Jelcinas atėjo į šį dviejų akis į akį susitikimą reikšdamas nepasitenkinimą sutartimi, kuri esanti blogai parengta (tartum visi septyni dokumentai!) ir nieko negalima pasirašyti. Mudviejų asmeniniai santykiai visuomet buvo draugiški, ir per tą gyvybišką ketvirtį valandos pavyko gauti jo nuolaidą: pagrindinė sutartis – ne, bet štai trejetą lydinčių susitarimų ministrai galėsią pasirašyti. O tarp jų kaip tik buvo Rusijos dalinių išvedimo grafikas, tapęs savarankiška ir įpareigojančia sutartimi!

Tai įvyko tarp dviejų asmenų - delegacijos tuoj buvo informuotos, kai nuėjome į tą Vladimiro salę. Jokia Rusijos užsienio reikalų ministerijos intriga nebegalėjo sutrukdyti bent dalinio pasirašymo.

Dabar kai kada pagalvoju: nejau B.Jelcinas nesuprato, ką aprobuoja? Galbūt kaip tik suprato...

Intrigos tęsėsi vėliau, prasidėjo būtent anos Kozyrevo-Čiurkino institucijos painiojimas, neva pasirašyti susitarimai negalioja, - nors juose kaip tik buvo įrašyta: „įsigalioja nuo pasirašymo dienos“. Už šį kruopštų įžvalgumą turime būti dėkingi Česlovui Vytautui Stankevičiui. Aišku, kelta standartinių priekabių dėl tariamo rusų teisių Lietuvoje pažeidinėjimo ir Maskvos dar ne kartą skelbta, kad kariuomenės išvedimas, tai yra sutarčių vykdymas, stabdomas.

Reaguodavau skambučiais ir laiškais tiesiai B.Jelcinui ligi pat lapkričio 25-osios, kai valdžią Vilniuje perėmė rinkimus laimėjusi LDDP, veikiau ir tarptautinėse struktūrose. Čia paminėsiu savo kalbą JTO Generalinėje Asamblėjoje 1992-09-28, o dar kiek prieš tai – NATO šalių ambasadoriams (Aljanso tarybai) šios organizacijos būstinėje Briuselyje 1992-09-23. Pranešdamas apie jau pasirašytą Rusijos kariuomenės išvedimo sutartį („Jungtinės Tautos, aš neabejoju, siūlys, kad panašias sutartis pasirašytų ir Latvija su Rusija, ir Rusija su Estija“ - toks buvo mandagus Lietuvos siūlymas JTO), pageidavau abiejų organizacijų stebėtojų, perspėjau, kad „Lietuvoje sudaroma tariamo Rusijos armijos „nepaklusnumo“ Maskvos valdžiai perspektyva, laukiant galimybių sukurti konfliktinę situaciją“ kaip Moldovoje ir Kaukaze. Tekdavo konstatuoti reakcingą kažkurių jėgų Rusijos užsienio reikalų ministerijoje (galbūt oponuojančių B.Jelcinui) vaidmenį ir nuolat naudoti nurodyto pobūdžio prevencinę diplomatinę gynybą.

Viršūnių susitikime 1992 06 11/13 Rio de Žaneire žymėjausi pokalbį su Helmutu Kohliu: „dėl kariuomenės išvedimo rems Lisabonoje ir Miunchene (G-7), (t. p.) susitikime su B.Jelcinu, domėjosi neišvedimo motyvais – vieninga nuomone, (jie) ne socialiniai ekonominiai...“; tai pratęsiau ir vėlesniuose laiškuose federaliniam kancleriui, pavyzdžiui, 1992 08 13: „Jūs žinote ir apie tai, kad mūsų pastangos neturėti Lietuvoje svetimos kariuomenės dar nėra visai sėkmingos, tačiau aš džiaugiuosi galėdamas Jums pranešti, kad pastaruoju metu Rusijos vyriausybės linija pasidarė konstruktyvesnė, lankstesnė. Aš jaučiu, kad prie to prisidėjo ir Vokietija.“

Tarp nurodytų tos vasaros datų įvyko ir ESBK viršūnių konferencija Helsinkyje, kur pasinaudojau Išaiškinančio pareiškimo teise – kaip Lietuva supranta „nedelsiamą“ išvedimą, ir tai tapo ESBK nuostata sykiu su Rusija.

Šio pobūdžio ir dar kitų diplomatinių dokumentų yra išlikę daug, ir jie paskelbti knygose-rinkiniuose. Ten atsispindi ir anuomet regztos nedraugiškos intrigos, ir mūsų pastangos jas neutralizuoti, tad kova nematoma nei sutarčių tekstuose, nei dalyvių prisiminimuose. Todėl rašant istoriją, o ne „naratyvus“, ant stalo turi būti viskas, nenutylint būtent politinės diplomatinės dimensijos visose posovietinės kariuomenės išvedimo raizgalynėse.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"