TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Dėl neetiško leidinio "Lietuvos žinios" išpuolių

2011 02 24 0:00

Šis kolektyvinis skundas buvo pasiųstas "Lietuvos žinių" savininkui iš Audriaus Matonio e. pašto. Kad lengviau būtų susigaudyti, greta pakartojame ir skundžiamą straipsnį. Skaitytojų teismui pateikiame skundą be komentarų, linkėdami jo autoriams kūrybinės sėkmės ir giedros nuotaikos.

Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai

Lietuvos žurnalistų sąjungos etikos komisijai

 

Dvidešimt pirmaisiais nepriklausomos valstybės metais niekinami profesionalai ir vertybės. Tai daro ketvirtąja valdžia prisistatančios žiniasklaidos, kuriai pagal prigimtį derėtų būti tiesos pusėje, atstovas. Valdo Vasiliausko straipsnyje "Trynė suolą tradiciniu būdu" ("Lietuvos žinios", 2011 m. vasario 15 d., Nr. 38, žr. http://www.lzinios.lt/lt/20110215/pirmas_puslapis/tryne_suola_tradiciniu_budu.html) vėl išjuokiama žurnalistė Rita Miliūtė, nors Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nusprendė, kad dienraščio "Lietuvos žinios" publikacija apie Ritą Miliūtę neatitinka tiesos. Užuot pripažinęs klaidą ir atsiprašęs, leidinio "Lietuvos žinios" vyriausiasis redaktorius V.Vasiliauskas toliau tyčiojasi iš žurnalistės. Tai jau ne pirma "Lietuvos žinioms" neįtinkančius žurnalistus juodinanti publikacija. Šį kartą "Lietuvos žinių" redaktoriui užkliuvo net ilgas R.Miliūtės studijų laikas, nors jis pats rašo, kad per tą laiką pasikeitė politinė santvarka, kelis kartus - studijų programos.

R.Miliūtė priklauso profesionalių žurnalistų kartai. Priešingai nei V.Vasiliauskui, jai neteko taikytis prie sovietinės cenzūros, tarnauti sovietinei valdžiai. R.Miliūtės kartos žurnalistai pirmieji pradėjo rašyti vadovaudamiesi nešališkos žurnalistikos, pagarbos kitokiai nuomonei, profesinės etikos paisymo principais. Daugeliui tos kartos žurnalistų teko atidėti studijas todėl, kad galėtų dalyvauti svarbiausiuose valstybės atkūrimo, tautos kovos dėl laisvės įvykiuose, iš arti stebėti istorinio lūžio akimirkas ir pranešti žinias apie tai Lietuvos ir pasaulio visuomenei. Daugumai jos bendraamžių profesinė žurnalisto patirtis pasirodė gerokai įdomesnė ir svarbesnė už galimybę laiku baigti aukštąjį mokslą ir įgyti diplomą.

R.Miliūtė viena pirmųjų pradėjo dirbti Sąjūdžio informacinėje agentūroje (SIA), vėliau ji daugelį metų darbavosi radijuje "Amerikos balsas". Žurnalisto profesijoje autoritetą lemia ne vien diplomas - yra daug kitų žurnalisto profesionalumo kriterijų, tarp jų ir nešališkas informavimas. Tai, kad R.Miliūtė, kaip ir daugelis kitų Sąjūdžio spaudos bendradarbių, tuomet neturėjo žurnalisto diplomo, netrukdė nei Sąjūdžio spaudai, nei "Amerikos balsui" skleisti patikimos, sovietinio režimo necenzūruojamos informacijos ir taip prisidėti prie Lietuvos laisvės siekio.

Šiandien nėra svarbu, kokią žurnalistikos mokyklą yra baigęs V.Vasiliauskas, tačiau svarbu, kad šiuo metu jis yra dar Jono Vileišio įsteigto laikraščio "Lietuvos žinios" vyriausiasis redaktorius. Garbinga leidinio istorija turėtų dar labiau įpareigoti paisyti žurnalistikos ir etikos normų, tačiau jame jau ne pirmą kartą buvo skleidžiama dezinformacija apie neįtinkančius žurnalistus ir kitus asmenis. V.Vasiliausko kuriama "tiesa" skiriasi nuo tikrovės. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija jau yra pripažinusi dienraštį "Lietuvos žinios" neetišku leidiniu. Apmaudu, kad nei "Lietuvos žinių" leidėjai, nei vyriausiasis redaktorius neatsisako žurnalistinės ir žmogiškosios etikos požiūriu nepriimtinų metodų.

"Lietuvos žinių" vyriausiasis redaktorius priekaištauja Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjai dėl jam nepatikusio nuosprendžio. Vadovaujantis žurnalistų etika šiuo atveju reikėtų "Lietuvos žiniose" paskelbti nuosprendį, o ne naują purvo dozę prieš kartą jau apšmeižtą žurnalistę. Laisvoje demokratinėje Lietuvos Respublikoje, kaip nurodyta Konstitucijoje, teisingumą vykdo tik teismas, o ne V.Vasiliauskas ar leidinio savininkai. Tik sovietiniais laikais "Pravdoje" apšmeižtą žmogų nuteisdavo pagal Komunistų partijos ideologų nurodymus.

Sąjūdžio idealų išugdytiems žurnalistams nepriimtina tai, kad sovietiniais laikais buvęs Kultūros ministerijos padalinio viršininku asmuo ir toliau bando išlikti žurnalistų ir kitų kultūros kūrėjų "prievaizdu", galinčiu nepaisyti nepriklausomos Lietuvos įstatymų ir žurnalistų profesinės etikos. V.Vasiliausko redaguojamo politiškai įtakingos verslo grupės leidinio publikacijos, pretenduojančios į tiesos monopolį, primena susidorojimą su kitaminčiais, diskredituoja patį spaudos laisvės principą.

VYTAUTAS RADZEVIČIUS, LTV laidos vedėjas, Atgimimo laikais - Sąjūdžio informacinės agentūros (SIA) žurnalistas;

GINTAUTAS ALKSNINIS, Atgimimo laikais - Sąjūdžio informacinės agentūros (SIA) žurnalistas;

RAMUNĖ SAKALAUSKAITĖ, žurnalistė, publicistė, Atgimimo laikais - Sąjūdžio informacinės agentūros (SIA) žurnalistė;

RAMŪNAS TERLECKAS, politikos apžvalgininkas, "Verslo žinių" redaktoriaus pavaduotojas;

RYTAS STASELIS, politikos apžvalgininkas, "Verslo klasės" žurnalistas, buvęs "Lietuvos žinių" redaktorius, Atgimimo laikais - "Mažoji Lietuva" redaktorius;

VIOLETA GAIŽAUSKAITĖ, buvusi Sąjūdžio savaitraščio "Atgimimas" apžvalgininkė;

AUDRIUS MATONIS, LTV Naujienų tarnybos direktorius, Atgimimo laikais - Lietuvos radijo Laidų užsieniui redakcijos, vėliau - BNS žurnalistas;

EDITA MILDAŽYTĖ, televizijos laidos vedėja, labdaros ir paramos fondo "Bėdų turgus" prezidentė;

MYKOLAS DRUNGA, apžvalgininkas, Atgimimo laikais - Laisvosios Europos radijo laidų lietuvių kalba redaktorius;

INDRĖ MAKARAITYTĖ, TV3 laidos vedėja, savaitraščio "Atgimimas" vyriausioji redaktorė;

DARIUS TARASEVIČIUS, "Verslo žinių" vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, Atgimimo metu dirbo "Vilniaus balse", Lietuvos radijo Laidų užsieniui redakcijoje, radijuje "Laisvoji Europa", vėliau - BNS;

ANDRIUS NAVICKAS, interneto dienraščio Bernardinai.lt vyriausiasis redaktorius, Sugiharos fondo 2010 metais išrinktas Tolerancijos žmogumi;

MONIKA GARBAČIAUSKAITĖ-BUDRIENĖ, interneto dienraščio Delfi.lt vyriausioji redaktorė;

GUODA LITVAITIENĖ, Lietuvos radijo programų direktorė, Atgimimo laikais - Lietuvos radijo laidų užsieniui redakcijos redaktorė;

JOLANTA MAŽYLĖ, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorė;

EGLĖ RAŠIMAITĖ, žurnalistė;

GIEDRIUS DRUKTENIS, žurnalistas, publicistas, Atgimimo laikais - Sąjūdžio informacinės agentūros (SIA) reporteris;

AUDRONĖ NUGARAITĖ, Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto dėstytoja, tarptautinės žurnalistų federacijos narė.

Šis pavardžių sąrašas atsiųstas be parašų. (Redakcijos pastaba)

 

* * *

Trynė suolą tradiciniu būdu

Vilniaus miesto I apylinkės teismo teisėjos Raimondos Vansevičienės sprendimas įeis į Lietuvos teismų ir teisės istoriją.

 

Šių dviejų žavių televizijos žurnalisčių laidose net protingas žmogus kartais virsdavo kvailiu. Šios burtininkės susidorodavo ir su dar sunkesne, atrodytų, neįmanoma misija: kvailį savo laidoje padaryti protingą. Todėl jeigu viešoje vietoje turėčiau garbės pasirodyti drauge su jomis, devyni iš dešimties žmonių paklaustų: kas tas mulkis šalia Ritos? Arba Jolantos? Žinoma, kalbu apie Ritą Miliūtę ir Jolantą Butkevičienę.

Egzistencinis nerimas

Ir šios dvi damos padavė "Lietuvos žinias" į teismą. Kaip tos dvi intelektualios švedės - "WikiLeaks" įkūrėją Julianą Assange'ą.

Nieko nuostabaus, kad "Lietuvos žinios� sėja nerimastį, išgąstį, kartkartėmis net tikrą paniką valdiškuose namuose, todėl savo pakaušiais jaučiame tų kabinetų šeimininkų, "portfelių pilotų" piktus, pagiežos sklidinus žvilgsnius ir girdime pavymui nelyg gyvačių šnypštimą. Didžiuojamės, kad keliame pavojų korumpuotiems pareigūnams ir veidmainiams politikams. Ne veltui dirbame.

Bet kodėl stačiai egzistencinį nerimą žadiname savo žiniasklaidos kolegoms? Ypač tiems, kurie sklandžiai čiulba apie profesinę žurnalisto etiką, garbingą, kokybišką, nepriklausomą nuo pinigų ir net reklamos užsakovų žiniasklaidą? "Lietuvos žinios� nepretenduoja į tiesos monopolį ar žiniasklaidos dorovės sargo vaidmenį ir nesikėsina šio vaidmens iš ko nors atimti. Tačiau jaučia profesinį malonumą, jeigu pavyksta nuplėšti kokio apsimetėlio kaukę. Arba atpažinti į patriotinį ar moralų apvalkalą įpakuotą žiniasklaidos melą. Ar ne iš demaskavimo baimės ir savisaugos instinkto vienas interneto "šventųjų gyvenimo" svetainės redaktorius mano darbdaviui jau parašė bene tris skundus.

Negali būti visų mylimas, visiems patikti, nors ir kaip norėtum. Dar daugiau - be kritikos, negailestingo žvilgsnio iš šalies neįmanoma žurnalisto, redaktoriaus, leidinio ir visos žiniasklaidos pažanga. Jeigu tave erzina ar piktina kolegos arba dienraščio stilius, pozicija, vertinimai, neslėpk savo nuomonės - žurnalistui gauti viešą tribūną šiais laikais tikrai vieni juokai. Tai ir būtų nuomonių pliuralizmas bei idėjų konkurencija. Bet kolegos, galbūt pagrįstai gieždami apmaudą, "Lietuvos žinių" žurnalistus skundžia uždaroms, niekam neatsiskaitančioms, nežinia kam atstovaujančioms tariamos etikos komisijoms, o šit dabar ir teismui.

Negalėtum įtarti profesiniu solidarumu ir "Delfi" žurnalisto, kuris taip skubėjo pranešti pasauliui sensaciją - "R.Miliūtė laimėjo bylą prieš "Lietuvos žinias", - kad nepastebėjo ant teismo sprendimo mėlynų raidelių "Neįsiteisėjęs". Taigi dar niekas nieko nei laimėjo, nei pralaimėjo. O jeigu teismo sprendimas ir būtų buvęs galutinis, "Lietuvos žinioms" nevertėtų verkti, o R.Miliūtei - džiūgauti.

Moteris su praeitimi

Moteris, į kurią visi žiūri, virsta tarsi architektūros paminklu ar šiaip viešuoju pastatu, kurį visi lanko ir aptarinėja. O ypač autorė laidos žurnalistus įkvepiančiu pavadinimu "Teisė žinoti". Šia teise ir pasinaudojo "Lietuvos žinių" žurnalistas, suraitęs vos kelis sakinius, veikiau užuominą apie R.Miliūtės studijas Vilniaus universitete. Ir už šią užuominą - "(...) netradiciniu būdu - netrynę studijų suolo, nelankę paskaitų ir nelaikę egzaminų - universiteto diplomą įgijo (...) Lietuvos televizijos laidų vedėja Rita Miliūtė" - atsidūrė teisme.

Straipsnelyje esama užuominų ir apie kitų garsių Lietuvos žurnalistų studijų metus bei diplomus, tačiau jie sutinka, kad viešieji asmenys turėtų būti pakantesni savo asmens ir poelgių vertinimui, tam, kaip pateikiami ir interpretuojami juos liečiantys faktai. Tokia yra ir Europos bei Lietuvos teismų praktika, bet ji, matyt, neturi įtakos laidos "Teisė žinoti" autorei ir, kaip paaiškėjo vėliau, Vilniaus miesto I apylinkės teismo teisėjai R.Vansevičienei.

Aiškinantis, ar tikrai ta užuomina neatitinka tikrovės, žemina žurnalistės garbę ir orumą, teismui buvo pateiktas Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto raštas "Dėl Ritos Miliūtės studijų". Vien iš universiteto studijų akivaizdu, kad tai moteris su praeitimi, kurios negali išsemti kelios ar keliolika užuominų.

"VU Senato komisijai

VU Akademinių reikalų prorektoriui

Doc. Juozui Galginaičiui

Dėl Ritos Miliūtės studijų

Atsižvelgiant į paskelbtą informaciją žiniasklaidoje ir Senato komisijoje (2009 10 08) apie esą tariamas R.Miliūtės studijas, šiuo raštu pažymima, kad Rita Miliūtė (asmens kodas XXXXXXXXXXX) Vilniaus universitete studijavo 1986-2005 metais.

1986 m. laikė stojamuosius egzaminus. Į žurnalistikos studijų programą ji buvo priimta kaip kandidatė. Sėkmingai įvykdžiusi pirmųjų studijų metų programą 1987 07 14 Rektoriaus įsakymu Nr. 854-N buvo priimta į Vilniaus valstybinio V.Kapsuko universiteto Istorijos fakulteto žurnalistikos specialybės neakivaizdinio skyriaus II kursą.

1989 07 20 Rektoriaus įsakymu Nr. 73N buvo išbraukta iš studijuojančiųjų sąrašų.

1995 09 08 Rektoriaus įsakymu Nr. Ss-360 grąžinta tęsti studijų į Komunikacijos fakulteto bakalauro neakivaizdinių žurnalistikos studijų programos II kursą nuo 1996 02 09.

1996 09 10 Dekano įsakymu Nr. 4 išbraukta iš studijuojančiųjų sąrašų pačios prašymu.

2001 08 30 Rektoriaus įsakymu Nr. Ss-909 priimta į Komunikacijos fakulteto neakivaizdinių bakalauro studijų žurnalistikos programą (kodas 61209S106) I kursą (1 sem.) 1 grupę, mokamą vietą nuo 2001 09 01.

2002 04 19 Dekano įsakymu Nr. 260 perkelta į Komunikacijos fakulteto neakivaizdinių bakalauro studijų žurnalistikos programą II k. (4 sem.), 1 gr., mokamą vietą nuo 2002 04 19.

Rita Miliūtė 2001-2005 metais studijuodama Komunikacijos fakulteto neakivaizdinių bakalauro studijų žurnalistikos programoje surinko 161 kreditą. Parengė ir apgynė balauro baigiamąjį darbą tema:

I dalis "Politikų įvaizdis televizijoje: kūrimo būdų ir efektyvumo analizė", mokslinio darbo vadovas prof. Žygintas Pečiulis, recenzentas Frederikas Jansonas.

II dalis "Svajonių politikai (nuo Ivano Rūsčiojo iki Vladimiro Putino)". TV laida. Kūrybinio darbo vadovas prof. Žygintas Pečiulis, recenzentas Frederikas Jansonas.

2005 metais Rita Miliūtė baigė Vilniaus universiteto pagrindinių studijų žurnalistikos programą (kodas 61209S106) ir jai suteiktas komunikacijos ir informacijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis.

2005 06 15 Rektoriaus įsakymu Nr. Ss-185 išbraukta kaip baigusi studijas nuo 2005 06 30. Išduotas bakalauro (aukštojo mokslo) diplomas B Nr.315114.

Komunikacijos fakulteto dekanas doc. dr. Andrius Vaišnys."

Geriau tradiciniu būdu nei netradiciniu

Be reikalo teisėja R.Vansevičienė dekano A.Vaišnio rašto nevertino, gal net atidžiai neperskaitė - sausi skaičiai, įsakymų numeriai ir datos, o ypač nutylėti tarpai tarp jų, atskleidžia ilgą vingiuotą ir nepakartojamą provincijos merginos kelią į bakalauro studijų aukštumas: iš pradžių įstojusi į universitetą tik kaip kandidatė, vėliau priimta į neakivaizdinio skyriaus antrą kursą, po dvejų metų, sėkmingai praleistų tame pačiame antrame kurse, išmesta, po šešerių metų rektoriaus įsakymu semestro viduryje be stojamųjų egzaminų priimta į tą patį antrą kursą, po metų vėl išbraukta iš studentų sąrašų, po penkerių metų, 2001 08 30, priimta į pirmą kursą (be stojamųjų egzaminų?), paskui semestro viduryje, ne po išlaikytos pavasario sesijos (kaip būtų įprasta), dekano įsakymu perkelta į antrą kursą. Nė neapsižiūrėjome, kaip prabėgo 19 metų. Per tą laiką pasikeitė politinė santvarka, kelis kartus - studijų programos. Ir vis dėlto R.Miliūtė pasiekė savo. Tačiau teisėja R.Vansevičienė vis vien Lietuvos Respublikos vardu paskelbė, kad R.Miliūtės studijų kelias buvo tradicinis, todėl žurnalistas, teigęs, jog tas kelias netradicinis, pažeminęs jos garbę ir orumą. Kaip tai teisėjai pavyko įrodyti?

R.Vansevičienė pasitelkė tai, kas teisės teoretikų vadinama "teisėjų aktyvizmu", kai teisėjai vadovaujasi ne tik įstatymu, bet ir savo vaizdiniais, įsitikinimais, nuojautomis. Todėl teisėja savo sprendime sako, kad "atsakovo paskelbti teiginiai apie ieškovę leidžia skaitytojui susidaryti nuomonę, jog ji aukštojo mokslo diplomą įgijo ne taip kaip visi aukštosios mokyklos studentai, o "netradiciniu būdu - netrynusi studijų suolo, nelankiusi paskaitų ir nelaikiusi egzaminų", iš tokio autoriaus teiginio galima daryti išvadą bei suprasti - nesąžiningu, neteisėtu būdu�. Bet "Lietuvos žinių" žurnalistas niekada nerašė, kad R.Miliūtė universiteto diplomą įgijo "nesąžiningu, neteisėtu būdu". Tai už žurnalistą padarė teisėja, kuri pati parašė, pati ir nuteisė. Lietuvai būtų geriau, jeigu žurnalistai vis dėlto rašytų, o teisėjai paklustų tik įstatymams ir vykdytų teisingumą.

Tačiau teisėją R.Vansevičienę, matyt, buvo pagavęs įkvėpimas - iš vieno žurnalisto striuko sakinėlio, įveikdama visus proporcingumo ir pusiausvyros dėsnius, prikūrė tiek, kad galėtų pavydėti šio metodo klasikas buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas profesorius Egidijus Kūris: "Iš to darytina išvada, jog atsakovas, paskleidęs neigiamą, tikrovės neatitinkančią informaciją visuomenei apie ieškovę, pažeidė teisės į garbę ir orumo gynimo ir teisės skleisti informaciją, proporcingumo ir pusiausvyros principus, nes paskleisdamas nurodytą teiginį, atsakovas informavo visuomenę, jog ieškovė nelankiusi paskaitų, nelaikiusi egzaminų įgijo aukštojo mokslo diplomą, t. y. davė suprasti visuomenei, jog ieškovė neteisėtais būdais užbaigė studijas Vilniaus universitete."

Iš to darytina išvada, kad arba teisėja R.Vansevičienė ir ieškovė R.Miliūtė yra užkietėjusios konservatorės, pripažįstančios tik tradicinius būdus, arba nesupranta žodžių "tradicinis", "tradicija" reikšmių, kurių viena yra "iš kartos į kartą einantis paprotys, įprotis ar veikimo būdas". O gal joms "netradicinis būdas" asocijuojasi su "netradicine orientacija� ar "netradicine pora"? Tačiau "Lietuvos žinios" šį kartą rašė ne apie lesbietes ir gėjus, o tik apie įprastus, banalius (tradicinius) ir savitus, unikalius, individualius (netradicinius) studijų būdus. "Lietuvos žinios" niekada nemanė ir nerašė, kad tradicinis aukštojo mokslo kelias yra geresnis nei netradicinis, juo labiau nelaiko šio neteisėtu ir nesąžiningu. Arba kad būtina lankyti visas paskaitas. Antraip turėtume anuliuoti visus eksternu baigtų pasaulio universitetų diplomus, kurių savininkai ne tik nelankė paskaitų, bet ir nebuvo nė valandos tų aukštųjų mokyklų studentais.

Suolo kančia

Teismas atmetė "Lietuvos žinių" žurnalisto argumentą, kad jis apie R.Miliūtės studijas kalbėjo metaforiškai, nes: "Visuomenės informacijos priemonės visuomenei pateikiamoje informacijoje nenagrinėjama lietuvių kalbos leksika ir gramatika, o informuojama visuomenė apie valstybės bei pasaulio įvykius, todėl žiniasklaidos skleidžiama informacija yra suprantama taip, kaip ji pateikiama." Todėl teismas įpareigojo paneigti apie R.Miliūtę paskelbtą informaciją: "Netradiciniu būdu - netrynė studijų suolo..." Iš teisėjos R.Vansevičienės sprendimo darytina išvada, kad R.Miliūtė trynė studijų suolą 19 metų. Vargšas suolas. Ir ta vieta, kuria R.Miliūtė jį trynė? O gal tai netradicinio sekso būdas?

Štai iki kokio fiziologizmo ir vulgarybių gali nusiristi, jei neigi kalbos metaforiškumą. Vis dėlto pasukime tradiciniu keliu ir išsiaiškinkime, ką reiškia frazeologizmas "jis tik mokyklos suolą trina", atsivertę žodyną - "lanko mokyklą, bet prastai mokosi".

Taigi teisėja R.Vansevičienė leido visuomenei suprasti, kad Lietuvoje ir Vilniaus universitete tradicinis bakalauro studijų būdas - studijuoti 19 metų, būti du kartus išmestam, o R.Miliūtė tradiciniu būdu net devyniolika metų trynė studijų suolą - lankė universitetą, bet prastai mokėsi?

Toks teisėjos R.Vansevičienės sprendimas neatitinka tikrovės, žemina Lietuvos aukštojo mokslo, Vilniaus universiteto, visų jo absolventų ir bakalaurės R.Miliūtės garbę ir orumą, todėl "Lietuvos žinios" nedvejodamos jį apskundė aukštesnės instancijos teismui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"