TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Dėl tiesioginių seniūnų rinkimų. Požiūris iš Vilniaus rajono

2015 08 07 6:00

Neseniai Lietuvoje kilo diskusijų dėl tiesioginių seniūnų rinkimų. Esą tai savivaldą turėtų labiau priartinti prie žmonių, o pačius žmones labiau įtraukti į savivaldą. Tai būtų sveikintinas dalykas.

Tačiau dauguma viešojo administravimo specialistų sako, kad per mažos savivaldybės tampa neefektyvios ir per brangios. Taigi iš esmės galima sakyti, kad grįžtama prie savivaldybių dydžio ir jų efektyvumo pusiausvyros klausimo. Gilinantis į problemą matyti, kad tolesnis jos nagrinėjimas veda prie nejudančių Lietuvos regioninio-administracinio suskirstymo reformos reikalų.

Šią įsisenėjusią problemą bandyta išspręsti Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje, tačiau vėliau dėl koalicijos partnerių pasipriešinimo sustota. Žinoma, Lietuvoje seniūnijos yra per mažos, bet keletą jų sujungus jos galėtų funkcionuoti kaip atskiri savivaldos vienetai. Pavyzdžiui Lenkijoje, Punsko valsčiaus savivaldybėje, gyvena iki 5 tūkst. gyventojų, jie turi iš 14 asmenų renkamą savivaldybės tarybą. Savivaldybės administracija yra kelis kartus mažesnė už vidutinę Lietuvos savivaldybės administraciją. Tokiu atveju nebereikia seniūnijų kaip filialų atskirose savivaldybės teritorijos vietose.

Tačiau šis komentaras ne apie tai, o apie premjero Algirdo Butkevičiaus teiginį, kad seniūnus skiriant dalyvauja ir vietos bendruomenės. Teiginys nėra neteisingas, tačiau ir nevisiškai atspindi realybę. Pažvelgsiu į tai iš Vilniaus rajono pozicijų.

Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Vietos savivaldos įstatyme bendruomenių atstovai yra įvardyti kaip seniūnaičiai. Tai reiškia, kad tam tikroje vietovėje gali būti susikūrusi aktyvių žmonių bendruomenė, siekianti keisti ir gerinti esamą padėtį. Tačiau tai negarantuoja jos įtraukimo į Vietos savivaldos įstatyme nustatytų funkcijų įgyvendinimą. Tuo metu seniūnaičiai, nors ir veikdami visuomeniniais pagrindais, įgyja realią įtaką renkant seniūnus.

Iš čia - seniūnaičių reikšmė. Galima sakyti, kad rinkimai yra rinkimai, ir jeigu jūsų, formaliai įsteigtos bendruomenės atstovo, neišrinko seniūnaičiu, vadinasi, pats esate kaltas. Tenka sutikti, tačiau tai - tik dalis tiesos. Demokratija yra demokratija, o apie tai, kaip demokratiškai vykdomi rinkimai Vilniaus rajone, jau esu rašęs „Lietuvos žinių“ pernai rugsėjo 5-osios ir šįmet kovo 6-osios komentaruose. Esmė yra ta, kad palikta per daug neapibrėžtų detalių.

Nemažai Lietuvos savivaldybių yra pasitvirtinusios seniūnaičių rinkimo tvarkos aprašus. Tačiau Vilniaus rajono savivaldybė tokio aprašo neturi, tad seniūnaičių rinkimai ten vyksta pagal labai aptakias taisykles, tik nurodoma, kad reikia laikytis Vietos savivaldos įstatyme nustatytos seniūnaičių rinkimų tvarkos. Deja, Vietos savivaldos įstatyme įvardytos rinkimų nuostatos tėra rinkimų organizavimo principai, o ne detaliai nustatyta tvarka. Todėl tiesioginius seniūnaičių rinkimus Vilniaus rajone galima organizuoti darbo dienomis ir valandomis, nors tuo metu visa vadinamoji vidurinė klasė dirba ir negali dalyvauti, tad dalyvauja pensininkai ir... kiti asmenys. O jei pasirenkamas kitas būdas ir vykdoma, pavyzdžiui, gyventojų apklausa jos dalyvių būstuose, arba atrankinė apklausa, kas seniūnams sutrukdys tas apklausas vykdyti selektyviai ar tuo laiku, kai kiti žmonės dirba? Juk seniūnaičių rinkimo tvarkos aprašo nėra. Tad nėra nei Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovų ir stebėtojų, o rinkimų komisija nesudaroma partiniu pagrindu.

Taip paneigiamas tame pačiame įstatyme įtvirtintas rinkimų laisvumas, grindžiamas visuotine ir lygia teise. Didžiausia problema yra seniūnaičių rinkimų paskelbimas. Jei būtų žinoma data ir laikas, dar būtų galima ką nors suplanuoti. Tačiau dažniausiai informacija apie rinkimus skelbiama seniūnijos skelbimų lentoje, savivaldybės tinklalapyje arba prie vietinės parduotuvėlės, stotelės. Todėl nenuostabu, kad dauguma, o ypač čia gyvenantys lietuviai, apie įvykusius rinkimus net nesužino. Galima paklausti, kodėl tokia informacija negali atsidurti elektroniniame naujienų laikraštyje, kurį galima užsiprenumeruoti savivaldybės interneto tinklalapyje. Pagaliau tokią informaciją vietos bendruomenėms būtų nesunku išsiuntinėti elektroniniu paštu.

Atsakymas yra paprastas: tai sužino tik tie, kas turi sužinoti. Tai daroma tam, kad viskas praeitų kuo tyliau, ir nebūtų papildomų rinkimų intrigų. O neparankūs asmenys informaciją apie tokių rinkimų datą sužino dažniausiai per vėlai, kad galėtų ką nors pakeisti. Žinoma, yra atvejų, kai seniūnaičiais išrenkami bendruomenei tikrai atstovaujantys asmenys, bet tai - pavieniai atvejai. Be to, vėliau, sudarant seniūnų rinkimų komisijas, nėra jokio įpareigojimo į jas įtraukti tokius seniūnaičius.

Taip Vilniaus rajone renkamai seniūnaičiai, kurie turėtų būti aktyvūs bendruomenių atstovai, tačiau būna tik tos vietovės seniūnų „akys ir ausys“. Vėliau tokie seniūnaičiai dalyvauja komisijose, renkančiose seniūnus. Kodėl tai turi reikšmės? Ogi todėl, kad tame pačiame Vietos savivaldos įstatyme viena iš seniūnų funkcijų yra padėti organizuoti prezidento, Seimo, Europos Parlamento ir savivaldos rinkimus bei referendumus. Ir jie tą funkciją atlieka nepriekaištingai. Taip Vilniaus rajone atsiranda dar vienas uždaras ratas, tarnaujantis vienai politinei partijai, kuri visomis išgalėmis stengiasi išsilaikyti valdžioje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"