TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Demografinė politika ir politikos nebuvimas

2016 02 03 6:00

Tarp daugybės valdžios kompetencijai priskiriamų klausimų yra vienas, kurį vienodai ignoruoja tiek vadinamieji dešinieji, tiek ir kairieji politikai. Tai – demografinės politikos klausimas. Matyt, todėl Lietuvoje ir nėra demografinės politikos, nors jau daugybę metų žiniasklaida ir visuomenės atstovai šaukte šaukia apie šalį į bedugnę traukiančią demografinę krizę.

Daugiau nei prieš dešimtmetį buvo priimtas Išmokų vaikams įstatymas, kuriuo buvo siekiama „garantuoti socialinį saugumą vaikus auginančioms šeimoms“. Tačiau atsižvelgus į gimstamumo rodiklius galima įtarti, kad tas įstatymas tik paskatino šeimas gimdyti mažiau vaikų. Mat gimstamumas ne tik nedidėjo, bet net mažėjo.

Viltinga išimtis šeimų tuštėjimo metu buvo pora metelių prieš 2008 metų krizę, kai patobulinus minėtą įstatymą ir suteikus papildomą finansinę paramą bei socialinių lengvatų vaikų besilaukiančioms mamoms ar vaikus jau auginančioms šeimoms gimstamumas padidėjo. Ir šiandien į mokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas beldžiantis tais metais gimusiems vaikams, iškilo patalpų ir vietų vaikų darželiuose bei „optimizuotų“ mokyklų pradinėse klasėse krizė.

Žinoma, tas vaikų bumas yra laikinas. Po poros metų mokyklų tuštėjimo procesas įsibėgės su nauja jėga, nes dėl krizės panaikinus gimstamumą skatinančias priemones jis vėl ėmė mažėti, tad ir vietų darželiuose bei mokyklose poreikis vėl sumažės.

Visa tai – akivaizdu ir logiška. Nelogiškas, nesuprantamas tik bukas buvusios ir dabartinės valdžios nenoras pripažinti akivaizdų faktą, jog gimstamumas yra tiesiog proporcingas valdžios demografinei politikai: nėra politikos, nėra populiacijai išlikti būtino gimstamumo.

Demografinių tendencijų priklausomybę nuo valstybės politikos liudija net ir mūsų artimiausių kaimynių pavyzdys. Neaiškinsiu apie Rusijoje vykdomą „motinų kapitalo“ politiką, nes kai kurie skaitytojai jau priekaištauja, kad vis primenu, jog šalia mūsų egzistuoja tokia valstybė. Matyt, jiems atrodo, kad jei nekalbėsime, nerašysime apie Rusiją, ji išnyks iš mūsų politinės geografijos žemėlapio kartu su visomis iš jos kylančiomis grėsmėmis. Mąsto kaip vaikai: jei užsimerksiu, manęs nebeliks. Tik gaila, kad net ir „suvaikėjus“ daliai suaugusiųjų demografinė situacija Lietuvoje negerėja. O štai Rusijoje kūdikius vežimėliuose vežiojančių mamų nemažėja...

Tačiau bala nematė tos didžiosios kaimynės. Pasižvalgykime po mažąją Estiją. Ten, dėl išmintingos valstybės politikos didėjant gimstamumui, jau išsilygino balansas tarp gimstamumo ir mirštamumo. Tai pasiekta derinant įvairias priemones, kurių bendras tikslas buvo užtikrinti, kad finansinė padėtis šeimų, auginančių du, tris ar daugiau vaikų, nebūtų blogesnė nei tų šeimų, kurios augina tik vieną vaikelį. Viena tokių priemonių – realios, o ne simbolinės (kaip Lietuvoje ar Latvijoje) kasmėnesinės priemokos vaikus auginančioms šeimoms. Už pirmąjį vaiką valstybė ten primoka 45 eurus, už antrąjį – 50, už trečiąjį – 100 eurų.

Kita priemonė – apgalvota šeimos būsto politika. Estijos vyriausybė dotuoja jaunas, dirbančias šeimas, kurios ima kreditus būstui įsigyti. Ten bankai neskaičiuoja kreditus imančios šeimos pajamų, jei tai – jauna, valstybės remiama šeima, todėl kredituojamos net ir gana kukliai uždirbančios (bet būtinai dirbančios!) šeimos.

Esama ir daugiau daugiavaikių šeimų gyvenimą lengvinančių priemonių, pavyzdžiui, nemokami pietūs mokyklose iki pat devintos klasės, t. y. iki to meto, kai vaikas jau galės eiti mokytis kokio nors amato.

Beje, realių pokyčių savo demografinėje politikoje ėmėsi ir Latvijos vyriausybė: jau parengta nauja paramos šeimai programa, kurioje numatyta padidinti kasmėnesines išmokas už kiekvieną vaiką. Tiesa, kol kas nedaug: už pirmąjį – 15 eurų (dabar mokama 11,38 euro), už antrąjį – 30 eurų (dabar – 22,76 euro) ir pan. O Lietuvoje?

O Lietuvoje valdžia vis dar tebesirūpina, kaip „paremti“ daugiausia uždirbančias, iš tarnavimo valstybei mintančias seimūnų, teisėjų, ministrų šeimas, o elektoratas vis dar (savo balsais!) remia tokią, atsiprašant, „politiką“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"